Laidoje „Dėmesio centre“ – pokalbis su Darbo partijos pirmininku Viktoru Uspaskichu.

– Pone Uspaskich, vėl stojate už Darbo partijos vairo, ir net sunku prisiminti, ar tai trečias, ar ketvirtas kartas. Kodėl?

– Dėl to, ką jūs tik ką pasakėte – partija nusirito iki visiško dugno. Man gaila, kad tokia gera struktūra su daug žmonių taip merdi. Vis dar turime daug žmonių, partiečiai nenori išsibėgioti. Partijoje turime apie 14 tūkst. žmonių. Tos vidinės intrigos, kurios vyko, tas bandymas skandinti partiją man nepatiko, daugeliui partiečių – taip pat. Aš grįžau, nes žmonės kvietė.

– Jūs turbūt žinote dar antikinėje Graikijoje pasakytą mintį, kad į tą pačią upę du kartus nebrendama. Situacija yra pasikeitusi ir politikoje, ir visuomenės požiūris. Galvojate, kad vėl pakelsite partiją iki aukštumų?

– Aš negalvoju – aš žinau, kad pakelsiu.

– Šitoje studijoje Valentinas Mazuronis, kai buvo Darbo partijos pirmininku, siūlė lažintis, kad Darbo partija laimės rinkimus ir bus didžiausia parlamentinė partija. Tąkart tiek aš, tiek studijoje buvęs Vytautas Bruveris, net nesilažinome, nes juokingai skambėjo tokie planai. Jūs pats tikite, kad galite pakartoti tokią sėkmės istoriją, kaip, pavyzdžiui, 2004 m., kai Darbo partija turėjo beveik tiek pat vietų Seime, kiek dabar „valstiečiai“?

– Ne tik 2004 m. Mes gerai pasirodėme ir 2012 m., tebevykstant teismo procesui. Aš vedžiau partiją tada, ir mes laimėjome daugiamandatėje. Tai yra įrodymas, kad sugebam, kad žinom, kaip tai daryti. Dabar sau tikslus išsikėlėme tokius: iki naujų metų turime būti trejetuke, o po naujų metų mes turime jau rimtai kovoti už rimtą vietą.

– Ir jūs pats kandidatuosite į Vilniaus merus?

– Partijos pirmininkas privalo kandidatuoti į pačią sunkiausią ir pačią aukščiausią vietą.

– O Europos Parlamento nario mandato jau nebesieksite?

– Šiuo atveju, žinoma, kad ne.

– Ką reiškia šiuo atveju?

– Jeigu nelaimėsiu mero rinkimų, tai dar bus laiko iki Europos Parlamento rinkimų. Bet būti europarlamentaru man nėra esminis siekis.

– O kas yra jūsų siekis? Politikoje esate nuo 2000 m. Iš pradžių buvote „Naujosios sąjungos“ frakcijoje, tada pats įkūrėte partiją. 2004 m. jau jūsų partija įspūdingai pasirodė rinkimuose. Teismo procesas vyko dešimtmetį. Perskaičius Apeliacinio teismo nuosprendį norisi imtis už galvos, kiek prokurorai visko užfiksavę jūsų politinėje veikloje. Ir jūs vėl grįžtate. Koks jūsų siekis? Norite valdžios? Ar tebeturite kažkokių nuoskaudų?

K.Vanago/BFL nuotr.

– Tikrai dėkingas esu teisėjams, kad jie nuodugniai išnagrinėjo šitą bylą ir užfiksavo, kas ir nuosprendyje parašyta, kad V. Uspaskich neturėjo jokios naudos iš tos juodosios buhalterijos. Teismas mane išteisino nuo pirmos instancijos priimto sprendimo ir skyrė man vieno mėnesio atlyginimo baudą – apie 6 tūkst. eurų. Tai viena. O dėl siekių – tikrai neturiu jokių nuoskaudų, nenoriu niekam atkeršyti. Galiu pripažinti rinkėjams, kad buvo padaryta daug klaidų, nemažai padaryta neteisingų veiksmų dėl nepatirties ir visa kita. Aš grįžau dėl dviejų dalykų: sutvarkyti partijos statutą, kad daugiau nebūtų tokios betvarkės partijoje, ir kitas dalykas – aš gyvenu Lietuvoje, čia gimė mano vaikai, aš čia noriu sutikti senatvę, niekur nenoriu bėgti, ir man ne vis vien, kas čia darosi. Aš turiu patirties, turiu gerų idėjų. Jas pasiūlysiu, ir jeigu jos bus reikalingos, tuomet stengsiuosi realizuoti. Toks bus mano paskutinis aktyvus ėjimas į politiką.

Tikrai nenoriu jokių skandalų, naudosiu tik savo patirtį. Noriu įgyvendinti idėjas, o ne kritikuoti oponentus.

– Ką veikiate dabar? Ilgą laiką, dirbdamas Europos Parlamente, vystėte nekilnojamo turto verslą Rusijoje – statėte prekybos centrus. Ar tai tiesa?

– Viską perdaviau giminėms, vaikams ir t. t. Jau keli metai, kai tai padariau. Džiaugiuosi, kad jie sėkmingai tvarkosi.

– Ir Rusijoje, ir Lietuvoje visas verslas yra perrašytas?

– Taip, akcijų neturiu, tik santaupas. Šiuo atveju aš esu visiškai laisvas nuo bet kokių priklausomybių nuo verslo. Tačiau sugebėjimų turiu, nes verslą padariau nuo nulio. Kažkada paskaičiavau, kad mano verslas, kol aš pats vadovavau, Lietuvai sukūrė apie milijardą BVP. Galvoju, kad tai nemažas indelis.

– Jūs pakeitėte gyvenimo būdą: nebevartojate alkoholio, sveikai maitinatės.

– Stipriai pakeičiau. Ir kai klausiate apie nuoskaudas ar kerštavimą – tikrai niekam nejaučiu, kitoje filosofijoje gyvenu. Nevartoju alkoholio, nevalgau mėsos, užsiiminėju joga.

– Kaip R. Karbauskis.

– Jis nuo vaikystės, kiek žinau, nevartoja, o man reikėjo padirbėti šiek tiek. Kitoks gyvenimo būdas padėjo man ir daug ligų išsigydyti. Turbūt prisimenate, kad turėjau praktiškai nevaldomą nervinį tiką – jo nebeturiu.

– Ir vėl norite į politiką? Vėl atsiras nerviniai tikai, skandalai ir t. t.

– Neprikalbėkite. Tikrai nenoriu jokių skandalų, naudosiu tik savo patirtį. Noriu įgyvendinti idėjas, o ne kritikuoti oponentus. Tai tikrai man nieko neduoda.

– Tai jūs norite pasakyti, kad ano Uspaskicho nėra? Yra naujas, kuris yra doras, sąžiningas?

– Aš visada buvau doras ir sąžiningas. Aš nieko iš nieko nepavogiau. Aš sukūriau valstybei daug daugiau, negu mane norėjo apkaltinti. Aš nesu kitas Uspaskich. Aš esu tas pats, tik supratęs savo padarytas klaidas, padaręs išvadas.

– Pone Uspaskich, kokią pamoką jūs esate išmokęs? Kokia yra didžiausia klaida, kurią padarėte, ir pamoka, kurią išmokote?

– Oi, daug. Išmokau nepykti ant kitų, neturėti keršto jausmo, nemeluoti. Tikrai galiu pasakyti, kad blaivus mąstymas visiškai kitaip kuria mano gyvenimą. Ir dabar tikrai žinau, kad niekas gyvenime nevyksta atsitiktinai. Matyt, ta byla turėjo būti, kad gyvenčiau kitaip.

LRT nuotr.