Vaisingumo asociacija siūlo Liberalų sąjūdžiui apsvarstyti Gedimino Navaičio narystę partijoje, kaltindama parlamentarą "uždegus žalią šviesą" konservatyviajam įstatymui dėl dirbtinio apvaisinimo.

G.Navaitis sako esąs nustebintas tokių kaltinimų, nes nebalsavo nė už vieną iš alternatyvių projektų, be to, politikas pabrėžia, jog projektų svarstymas Seime tik pradėtas, jis sako matantis pozityvių dalykų abiejuose dokumentuose.

"Norėčiau pabrėžti - aš nebalsavau nė už vieną projektų, o mano pasiūlymas buvo, kaip ir nusprendė Seimas, juos abu sujungti, ieškant kompromiso, iš abiejų projektų paimant pozityvius dalykus", - BNS sakė G.Navaitis.

Tuo metu Vaisingumo asociacija tvirtina, jog G.Navaičio sprendimas neparemti liberalaus Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto "prieštarauja sveikam protui" ir kertasi su partijos deklaruojama pozicija.

"Programinių Liberalų sąjūdžio nuostatų nesilaikymas verčia abejoti šio asmens politinėmis pažiūromis. Partija savo programoje deklaruoja paramą nevaisingoms šeimoms", - rašoma asociacijos pareiškime.

Parlamento Sveikatos reikalų komitetas (SRK) trečiadienį nusprendė siūlyti parlamentui svarstyti konservatyvųjį projektą dėl dirbtinio apvaisinimo, nes balsuojant, kurį projektą pasirinkti, balsai pasiskirstė po lygiai, todėl lėmė komiteto vadovo konservatoriaus Antano Matulo, pasisakiusio už konservatyvųjį projektą, balsas.

Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas G.Navaitis paskelbė nebalsuosiantis - jei jis būtų parėmęs liberalųjį projektą, šis būtų keliavęs į plenarinių posėdžių salę.

Dabar SRK sprendimu parlamentui teikiamas svarstyti "darbietės" Dangutės Mikutienės parengtas Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektas, kuriuo draudžiama lytinių ląstelių donorystė ir apvaisintų lytinių ląstelių šaldymas.

Į šalį komitetas atideda buvusio sveikatos apsaugos ministro liberalcentristo Algio Čapliko inicijuotą Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą, kuris įteisina ir lytinių ląstelių donorystę, ir apvaisintų ląstelių šaldymą.

Tačiau pagrindinį sprendimą, kurią alternatyvą rinktis, priims Seimas, balsuodamas dėl trečiadienį priimtų SRK išvadų, kuriuo vienas projektas atmestas, o kitas bus teikiamas svarstyti parlamente.

Liberalųjį projektą gynę parlamentarai tvirtino, jog jis naudingesnis moteriai, be to, šeimai paliekama teisė elgtis pagal savo pasaulėžiūrą.

"Darbiečių" siūlomas projektas draudžia lytinių ląstelių donorystę, embrionų šaldymą. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad embrionų turi būti sukurta tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į gimdą, ir jų skaičius negali viršyti trijų.

A.Čapliko teikiamu įstatymo projektu leidžiama ir vyriškų, ir moteriškų lytinių ląstelių donorystė, o apvaisintos lytinės ląstelės galėtų būti laikomos užšaldytos iki penkerių metų.

Skiriasi ir maksimali moters amžiaus, kuriai gali būti atliktas dirbtinis apvaisinimas, riba. A.Čapliko teikiamu įstatymo projektu dirbtiniu būdu pastoti būtų leidžiama ne vyresnei kaip 50 metų moteriai, "darbiečių" - ne vyresnei kaip 45 metų.

Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų dirbtinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu "Dėl Dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo".

Jame numatomas moters dirbtinis apvaisinimas tik sutuoktinio lytinėmis ląstelėmis, taip pat nustatyta, kad tokiu būdu gali būti apvaisinamos ne vyresnės kaip 45 metų moterys.

Kol pagalbinis apvaisinimas nėra įtvirtintas įstatymu, nevaisingos šeimos negali iš valstybės tikėtis gydymo išlaidų kompensavimo.

Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, vaikų neturi daugiau nei 55 tūkst. vaisingo amžiaus (18-49 metų) šeimų, tuo metu epidemiologiniais skaičiavimais, Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų, ir kasmet jų padaugėja 2 tūkstančiais.