Įstatymų projektai

Valstybė nori sulyginti savivaldybes

Svarstomas naujas įstatymo projektas, kurį priėmus šalies savivaldybės nebus suinteresuotos surinkti viršplaninių pajamų. Be to, tai sudarys keblumų savivaldybėms atsiskaityti su savo įmonėmis, kurioms jos turi skolų.

Druskininkuose įvyko Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA ) valdybos posėdis. Jame dalyvavo ir Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius, papasakojęs apie naujausius Finansų ministerijos užmojus prieš stipriausias šalies savivaldybes.

Yra rengiamas įstatymo projektas dėl Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos papildymo. Didžiųjų miestų merų ypač netenkina vienas punktas, kuriuo ketinama papildyti įstatymą. „Savivaldybių biudžetų negautoms pajamoms kompensuoti gali būti naudojama ne daugiau kaip 50 proc. savivaldybių biudžetų, kurių visos prognozuotos pajamos buvo gautos, viršplaninių pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio. Atskiros savivaldybės viršplaninių gyventojų pajamų mokesčio suma, skiriama negautoms pajamoms kompensuoti, neturi viršyti tos savivaldybės bendros viršplaninių pajamų sumos“, - rašoma Finansų ministerijos pateiktame projekte dėl įstatymo papildymo.

Anksčiau savivaldybėms, kurios nesurenka planuotų pajamų pagal nustatytą Vyriausybės metodiką, buvo kompensuojama iš valstybės biudžeto. Dabar siekiama, kad tos savivaldybės, kurios gauna viršplanines pajamas, 50 proc. lėšų nuo jų skirtų padengti toms savivaldybėms, kurios nesurenka viršplaninių pajamų. „Šis punktas tikrai neskatina savivaldybės dirbti taip, kad ji gautų kuo daugiau viršplaninių pajamų, nes pusę pinigų turėsi atiduoti kitiems. Tačiau tai labai patrauklu mažesniosioms savivaldybėms, kurios nuolat jaučia „badą“, - sakė R.Taraškevičius. Aštuonių ar devynių savivaldybių, kurios įvykdo biudžetų planus ir juos viršija, sąskaita norima padėti kitoms savivaldybėms.

Didžiųjų savivaldybių atstovai su tokiais ketinimais nenorėjo sutikti. Jie siūlė, kad būtų dalijama ne 50 proc., o 20 proc. lėšų ir tik tada, kai valstybės biudžete nėra viršplaninių pajamų.

LSA valdyboje didiesiems miestams atstovauja du merai – Vilniaus (A.Zuokas posėdyje nedalyvavo) ir Klaipėdos. Priimta nuostata, kad „mažosioms“ bus atiduodama iki 30 proc. viršplaninių pajamų.

Jeigu bus pritarta įstatymo projektui, Klaipėdos ir kitų didžiųjų savivaldybių galvos turės dar išspręsti klausimą, iš ko atiduoti didžiulius kreditorinius įsiskolinimus. Klaipėdos savivaldybėje buvo sudarytas grafikas, kaip bus grąžinamos skolos, ir jo laikytasi. Dabar akivaizdu, kad skolų grąžinimas užsitęs.