Lietuva yra laisva šalis, kurioje žmogaus nuosavybė ir būstas turėtų būti neliečiami, tačiau realybėje taikomi kiti principai. Tuo įsitikinę nusivylę vartotojai, kurie jau džiaugėsi, kad vėl galės laisvai rinktis profesionaliausius namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojus, tačiau tokia teisė iš jų dar kartą buvo atimta. Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė nepasirašė Seimo priimtų Šilumos ūkio įstatymo pataisų ir grąžino jas į parlamentą pakartotinai svarstyti.

Įstatyme – pertekliniai draudimai

Seimas balandžio 17 d. priėmė Šilumos ūkio įstatymo 20 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymą. Pataisos buvo parengtos išklausius įvairius vartotojų skundus, pageidavimus, praktiškus atvejus ir problemas, su kuriomis teko susidurti, kai nuo 2012 m. liepos įsigaliojo Šilumos ūkio įstatymo nauja redakcija.

Ja gyventojams buvo uždrausta rinktis tai, kas jiems geriausia, pavyzdžiui, profesionalią paslaugą daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrai.

Užuot aiškiai uždraudęs šilumos tiekėjams dalyvauti sistemų priežiūroje ir taip esą saugojęs vartotojus nuo nepagrįstai didelių sąskaitų už šildymą, įstatymas virto perteklinių taisyklių rinkiniu, kuriuo gyventojų pasirinkimas dairantis šilumos sistemų prižiūrėtojų buvo neracionaliai susiaurintas, išbraukiant ir šilumai gaminti naudojamo kuro, šilumos tiekimo veiklai naudojamų apskaitos prietaisų gamintojus, taip pat asmenis, kurie verčiasi šilumai gaminti naudojamo kuro didmenine ar mažmenine prekyba. Dėl perdėto draudimų kiekio praktiškai neliko įmonių, kurios galėtų teikti kvalifikuotą priežiūros paslaugą.

Kainos šoktelėjo dvigubai

Kai rinkoje sumažėjo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros paslaugas teikiančių asmenų ir įmonių, iškart dvigubai, o kai kur net trigubai šoktelėjo šios paslaugos kaina.

Į Vilniaus apylinkės teismą kreipėsi gyventojai, kurie prašė, kad šis įpareigotų jų pasirinktą šildymo ir karšto sistemos prižiūrėtoją pasirašyti paslaugos teikimo sutartį. Konkurse mažiausią paslaugos kainą pasiūliusi bendrovė sutartį atsisakė pasirašyti, nes įsigaliojo draudimų kupinas įstatymas ir įmonė pateko tarp tų gausybės šilumos ir karštos vandens sistemos prižiūrėtojų, kurie buvo eliminuoti iš rinkos.

Vilniaus apylinkės teismas, nagrinėjęs gyventojų skundą, suabejojo, ar žmonės, negalėdami pasirinkti pageidaujamą šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją, nėra diskriminuojami. Todėl Vilniaus apylinkės teismas kreipėsi į Konstitucinį Teismą prašydamas išaiškinti, ar Šilumos ūkio įstatymas neprieštarauja Pagrindinio šalies įstatymo – Konstitucijos 23 ir 24 straipsniams, kuriuose įtvirtinta nuostata, kad nuosavybė ir žmogaus būstas yra neliečiami.

"Konstitucija suteikia teisę savininkui su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Butų ir kitų patalpų savininkai turi ne tik konstitucinę teisę naudoti, valdyti ir disponuoti bendrąja daline nuosavybe valdomą turtą, bet ir neribojamą teisę išsirinkti tokį bendrojo naudojimo objektų administratorių ar šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją, kuris yra geriausias savo srities profesionalas, turintis atitinkamos patirties ir kvalifikaciją, todėl galintis geriausiai atstovauti jų interesams, neatsižvelgiant į jo ryšius su komunalinių paslaugų teikėjais", – teigiama Vilniaus apylinkės teismo nutartyje, kuria ir nuspręsta kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Pastarasis Vilniaus apylinkės teismo pareiškimą priėmė ir jis netrukus turi būti pradėtas nagrinėti.

Valstybės kontrolė, gavusi vartotojų skundų, taip pat yra pradėjusi tyrimą, ar Šilumos ūkio įstatymo nuostatos nėra diskriminuojančios. Anot Valstybės kontrolės 2-ojo audito departamento auditoriaus Albino Borisevičiaus, tyrimas šiuo metu yra įpusėjęs ir iki metų pabaigos tikrai bus baigtas.

Pataisos išplėtė pasirinkimą

Seimas nelaukė nei Konstitucinio Teismo, nei Valstybės kontrolės išaiškinimo ir ėmėsi koreguoti Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnį, kuriame ir nurodoma, kas gali būti namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojais.

Seimo Ekonomikos komitete gimė įstatymo pataisa. Numatyta, kad šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju negali būti šilumos tiekėjas, teikiantis šilumą tam namui, ar asmenys, kartu su šioje dalyje nurodytu asmeniu priklausantys susijusių ūkio subjektų grupei pagal Konkurencijos įstatymą.

Balandžio 17 d. Seimas priėmė tokią Šilumos ūkio įstatymo pataisą. "Ji nebuvo tobula, bet tai buvo 10 žingsnių į priekį, palyginti su dabar galiojančia tvarka. Ši pataisa atvėrė kelią, nors ir su tam tikrai ribojimais, tačiau jau lengviau pasirinkti pageidaujamą šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją. Deja, ne visi suprato, kad tai yra geriau nei buvo", – apgailestavo Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis.

Jis neslėpė apmaudo, kad pataisos Prezidentūroje nebuvo pasirašytos ir grąžintos Seimui tobulinti.

"Žmonės pavargo nuo valdžios draudimų. Diskusijos, ką išbraukti, ką įrašyti į įstatymą jau pasiekė absurdo ribą – gal laikas politikams nustatyti, pas kokį gydytoją, serviso meistrą, turgaus pardavėją negalima eiti, nes ir ten gali būti klasta, pelnas ir monopolija? Tai, kad Seimo priimtos Šilumos ūkio pataisos, kurios parengtos pagal vartotojų pageidavimus, buvo grąžintos parlamentui jas tobulinti, galima drąsiai sakyti, žmonėms yra spjūvis į veidą", – nusivylimo negalėjo nuslėpti J.Antanaitis.

Renkasi patys vartotojai

Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymo nepasirašiusi šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo sprendimą argumentavo tuo, kad jei pataisos įsigaliotų, daugiabučiuose namuose esą vėl galėtų įsigalėti grobuoniškas kainas diktuojantys monopolininkai.

Prezidentūros išplatintame pranešime teigiama, kad 2011 m. Prezidentės inicijuotos Šilumos ūkio įstatymo pataisos garantavo daugiabučių namų gyventojams galimybę pasirinkti nepriklausomą, su šilumos ir kuro tiekėjais nesusijusį šilumos punktų prižiūrėtoją, taip apribojant monopolininkų įsigalėjimą ir piktnaudžiavimą. "Tačiau Seimas vėl leido į šilumos punktų priežiūros verslą grįžti su šilumininkais susijusioms įmonėms ir jų įdarbintiems asmenims. Jei šilumos punktus kontroliuos pelnais suinteresuoti šilumos tiekėjai, o ne nepriklausomi prižiūrėtojai – sąskaitos už šildymą niekada nesumažės", – pabrėžė Prezidentė.

Teisininkas Algirdas Glodenis įsitikinęs, kad valdžia turėtų kuo mažiau kištis į vartotojų ir jų samdomų įmonių, šiuo atveju – šilumos punktų prižiūrėtojų, santykius.

"Tik vartotojai, ir niekas daugiau, pasirenka, kas prižiūrės jų namo šildymo ir karšto vandens sistemą. Niekas negali nurodyti žmonėms, ką pasirinkti, jie patys turi nuspręsti. Todėl niekaip negaliu suprasti, kodėl reikia varžyti jų teises ir laisves", – pečiais traukė A.Glodenis.

Jis pabrėžė, kad Šilumos ūkio įstatymo pataisos tikrai buvo geros ir jis neįžvelgė jokio pavojaus, kad esą šilumos punktų priežiūrą vėl perims monopolininkai. "Dar kartą sakau, kad pasirinkti gali tik patys vartotojai, tad kur čia grėsmė, kad šilumos punktus kažkas užvaldys? Be to, tose Šilumos ūkio pataisose, kurios buvo vetuotos, yra nuostata, kad šildymo ir karšto vandens prižiūrėtojai turi teikti informaciją apie savo pajamas, išlaidas, duomenis apie investuotojus.

Informacijos tiek, kad žmonės tikrai gali objektyviai pasirinkti geriausią šilumos punkto prižiūrėtoją. Gyventojai nėra kvailiai ir jų nereikia saugoti absurdiškais įstatymais", – pabrėžė teisininkas.

Kuriama nepasitikėjimo atmosfera

Šilumos ūkio įstatymo pataisų autorius Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis neįžvelgė ryšio, kaip šilumos punktų prižiūrėtojai gali būti suinteresuoti šilumos tiekėjų pelnu.

"Pataisose aiškiai parašyta, kad šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojais negali būti šilumos tiekėjai, tiekiantys šilumą tam namui. O kas blogo, jei tas šilumos tiekėjas prižiūrės kito namo šilumos punktą? Juk jis bus suinteresuotas dirbti gerai, kad gyventojai nenutrauktų sutarties, o ne rūpintis, kad namui būtų tiekiama perteklinė šiluma", – aiškino R.Žemaitaitis.

Jo nuomone, vetuoti Šilumos ūkio įstatymo pataisų tikrai nereikėjo, tačiau esą politika yra politika. "Man apmaudu, kad iš Prezidentūros sklinda tokie žodžiai: "monopolija", "korupcija", "grobuonys", "pelnas". Atrodo, kad Lietuvoje negalima niekuo pasitikėti, visi siekia apgauti gyventojus. Kuriama tokia atmosfera, kuri tik kenkia, o ne padeda. Tuomet leiskite paklausti, ką veikia visos atsakingos institucijos, kurios turi kontroliuoti, kad vartotojai nebūtų apgaudinėjami?" – samprotavo R.Žemaitaitis.

Jis nesiryžo prognozuoti, kaip Seimas elgsis su grąžintu tobulinti pakoreguotu Šilumos ūkio įstatymu – pritars Prezidentės veto ar jį atmes.

"Tačiau manau, kad jei dabar bus pritarta Prezidentės veto ir Šilumos ūkio pataisos neįsigalios, po pusmečio, kai vėl bus leidžiama, prie jų garantuotai bus grįžta", – tvirtino R.Žemaitaitis.