Antradienį Seimas priėmė nutarimą atleisti iš pareigų jau prieš metus kadenciją baigusį Aukščiausiojo Teismo (AT) pirmininką Vytautą Greičių. Už tai balsavo 96 parlamentarai, prieš buvo tik 1, susilaikė 6.

Dalis Seimo narių siūlė surengti slaptą balsavimą dėl V.Greičiaus atleidimo iš pareigų, tačiau dauguma parlamentarų tam nepritarė.

Liepos 8 dieną sukako metai, kai baigėsi V.Greičiaus kadencija AT pirmininko poste, tačiau per šiuos metus Seimas net kelis kartus atmetė ar nebalsavo už prezidento Valdo Adamkaus pasirašytus dekretus, kuriais siūloma atleisti V.Greičių iš pareigų.

Šių metų gegužę Konstitucinis Teismas išaiškino, kad AT pirmininkas ar AT skyriaus vadovas privalo būti atleistas iš pareigų, jeigu jų kadencija tame poste yra pasibaigusi, nes nėra jokių „konstituciškai pateisinamų aplinkybių nepriimti tokio sprendimo“.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė parėmė Konstitucinio Teismo ir V.Adamkaus poziciją, kad „kadenciją baigę pareigūnai turi būti atleisti“. Ji taip pat pareiškė neketinanti teikti V.Greičiaus dar vienai AT pirmininko kadencijai, kadangi pasisako už teisėjų ir pareigūnų rotacijos principą.

Be to, D.Grybauskaitė leido suprasti nepasirašysianti dekreto dėl brigados generolo Arvydo Pociaus teikimo Seimui skirti naujuoju kariuomenės vadu, kol nebus priimtas sprendimas dėl kadenciją baigusio AT pirmininko atleidimo iš pareigų.

V.Greičius vadovavo AT nuo 1999 metų. Rudens sesijoje Seimas turės paskirti naują AT pirmininką, kurio kandidatūrą turėtų pasiūlyti Prezidentė. Iki to laiko AT vadovo pareigas laikinai eis AT Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Janina Stripeikienė.