Už tris klipus – 40 tūkst eurų

Klaipėdietis, vaizdo reklamų gaminimo rinkoje dirbantis 15 metų ir retsykiais dalyvaujantis viešuosiuose pirkimuose, itin rimtai susidomėjo Nacionalinio kraujo centro reklaminių vaizdo klipų sukūrimo paslaugos konkursu.

Kraujo centro reikalavimu reikėtų pagaminti tris socialinę reklamą atitinkančius vaizdo klipus, kurių vieno trukmė 30–40 sek.

Tačiau konkurso dalyviams keliama sąlyga klaipėdietį labai nustebino.

Reikalaujama, kad "3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas veiklą vykdė mažiau nei 3 metus) tiekėjas turi būti sukūręs bent vieną vaizdo reklamą, kurios vertė būtų ne mažesnė kaip 9 tūkst. eurų su PVM".

Kyla labai pagrįstų įtarimų, kad šią sąlygą atitinka labai konkretus konkurso dalyvis.

"Kodėl 9 tūkst. eurų? Ką tai reiškia? Kyla labai pagrįstų įtarimų, kad šią sąlygą atitinka labai konkretus konkurso dalyvis, kuris ir galės laimėti tą konkursą. Ne mažiau nustebino ir pirkimui skirtų lėšų suma – 40 tūkst. eurų. Tai kažkas nerealaus. Žinau, kad Lietuvoje tokių kainų nėra, nes pats dirbu šioje sferoje jau keliolika metų", – tikino klaipėdietis.

Anot pašnekovo, įsigalėjo ydinga praktika, kai valstybinių įstaigų pirkimai neretai yra pritaikomi tiems, kurie ir turėtų tuos konkursus laimėti.

"Ne paslaptis – neretai perkančioji organizacija, rengdama pirkimo sąlygas, manipuliuoja reikalavimais. Anksčiau reikalavimai buvo vienas konkurso akcentų – savotiškos užtvaros, kur ne kiekvienas dalyvis jose galėjo susigaudyti, o dabar tie reikalavimai tapo visa ko pagrindu. Šis Nacionalinio kraujo centro konkursas tą ir įrodo", – tikino jame dalyvauti bandęs klaipėdietis.

Tokių įkainių tiesiog nėra?

Dienraštis atliko nedidelį vaizdo klipų gamintojų rinkos tyrimą ir apklausė iki 20 filmavimo paslaugas teikiančių asmenų.

Ir paaiškėjo, kad trijų po 30 sek. vaizdo reklamų scenarijus, filmavimas, montavimas, muzika kainuoja nuo 300–400 iki daugiausia 1,8 tūkst. eurų.

Vidurkis – nuo 600 iki 700 eurų.

Buvo ir tokių kūrėjų, kurie manė, jog galės sutilpti ir į 200 eurų biudžetą.

Pasiteiravus Latvijoje, paaiškėjo, kad sukūrimas trijų po 30 sek. trukmės klipų, kuriems būtų pasitelkti profesionalūs aktoriai ir Rygos kino studijos aparatūra netgi vykstant filmuoti į Lietuvą, daugiausia kainuotų apie 12 tūkst. eurų.

Tai yra triskart mažiau nei dosniai nusiteikęs pakloti Nacionalinis kraujo centras.

Palyginimui – kaimyniniame Kaliningrade už 40 tūkst. eurų sumą TV žurnalistai galėtų parengti 60 siužetų po 7 min. net iš užsienio.

Viskas teisėta ir teisinga?

Vis dėlto, neprisistatęs Nacionalinio kraujo centro atstovas, kuris atsiliepė nurodytu Rinkodaros ir komunikacijos grupės telefono numeriu, tikino, kad 40 tūkst. eurų kaina už tris reklamas po 30 sek. "yra normali suma" už tokį darbą.

Tokių kainų Lietuvos reklamų kūrimo rinkoje tiesiog nėra.

"Neabejoju, kad ir tarp kūrėjų atsiras tokių, kurie pritars, kad tokios kainos yra "normalios". Yra pigūs segmentai, yra brangūs segmentai. Bet čia į jokius rėmus netelpa – standartinis darbas, kurio suma taip pakelta, kad apskritai kyla įvairių negerų minčių dėl šio konkurso, nes tokių kainų Lietuvos reklamų kūrimo rinkoje tiesiog nėra", – nukirto viešųjų pirkimų skaidrumu suabejojęs klaipėdietis.

Tas pats Nacionalinio kraujo centro atstovas, kaip vėliau paaiškėjo, vyriausiasis vadybininkas Adomas Kapčinskas, tvirtino, jog tokios kainos vis dėlto egzistuoja.

"Atsižvelgiant į atitinkamų reklaminių vaizdo klipų vidutines rinkos kainas, numatytų pirkti reklaminių vaizdo klipų apimtį, atitinkamų pirkimų praktiką praėjusiais metais bei Nacionalinio kraujo centro 2017 m. viešųjų pirkimų planą, buvo numatyta maksimali pirkimo kaina 40 tūkst. eurų. Buvo vykdytas toks pat pirkimas praeitais metais už tokią pačią pinigų sumą ir buvo įvykdytas. Tai iš tiesų yra tokios kainos", – patikino A.Kapčinskas.

Tarnybos tik stebi situaciją

Viešuosius pirkimus kontroliuojančios Viešųjų pirkimų tarnybos atstovė Sigita Arlauskienė paprašė specialistų, kad šie peržiūrėtų Nacionalinio kraujo centro organizuojamo minėto konkurso sąlygas, tačiau šie esą nieko įtartino nesurado.

"Mūsų specialistai peržiūrėjo šio konkurso kvalifikacinius reikalavimus, kitus dokumentus. Nėra prie ko prikibti. O rinkos tyrimus turi daryti perkančioji organizacija. Ar jie tai daro, mes neturime informacijos. Tai, žinoma, valstybės pinigai, bet konkurso dokumentai – tvarkingi", – teigė S.Arlauskienė.

STT Klaipėdos valdybos Korupcijos prevencijos poskyrio viršininkas Leonas Barišauskas pripažino, jog nereti atvejai, kai panašūs viešųjų pirkimų konkursai kelia įtarimų, bet įrodyti piktnaudžiavimą nėra lengva.

Esą įstatymo požiūriu tarsi viskas gerai, dokumentai tvarkingi ir, nors konkurso organizatoriai turėtų atlikti rinkos tyrimus pagal VPT pateiktas rekomendacijas, jie to nedaro, nes formaliai 40 tūkst. eurų yra "mažos vertės pirkimas", kuris, valstybininkų požiūriu, dažniausiai nevertas dėmesio.