Prieš pustrečių metų pradėjusi dirbti dabartinė valdžia garsiai žadėjo sutvarkyti viešuosius pirkimus, per kuriuos neskaidriai išplaunami milijardai. Valdžia giriasi, kad pirkimai skaidrėja, bet žadėtų sutaupyti milijardų nėra.

Milijardų nesutaupė

2008-ųjų pabaigoje, kalbėdamas apie planus kovoti su gilia finansų krize, tuomet ką tik paskirtas premjeras Andrius Kubilius sakė, kad, be kitų priemonių, žadama "sutvarkyti viešuosius pirkimus". Valdantieji garsiai skelbė, kad įvykdę revoliuciją šioje srityje sutaupys net 5–6 mlrd. litų valstybės biudžeto lėšų.

Praėjus daugiau kaip pusei šios valdžios kadencijos jos atstovai konstatuoja, kad yra teigiamų poslinkių skaidrinant viešuosius pirkimus. Tačiau sutaupyti kelių milijardų valstybės litų nepavyko. Viešiesiems pirkimams valstybinės įstaigos ir žinybos dabar išleidžia gerokai mažiau nei prieš kelerius metus, bet taip įvyko ne dėl to, kad nustota vogti, o dėl krizės smarkiai apkarpytų biudžeto išlaidų.

Valdantieji teigia, kad yra teigiamų rezultatų ir vykdant viešuosius pirkimus neskelbiamų derybų, kai yra vienintelis prekės ar paslaugos tiekėjas, būdu, kuris laikomas pačiu neskaidriausiu, nors ir teisėtu. Esą Lietuvoje per praėjusius metus padėtis šioje srityje labai pagerėjo ir ji jau nėra lyderė Europoje pagal neskelbiamų derybų būdą, taikomą viešuosiuose pirkimuose.

Kasdien – 3 milijonai

Vis dėlto pastaruoju metu kilęs skandalas dėl valstybinių institucijų vykdomų neaiškių sandorių parodė, kad neskelbiamų derybų būdu išleidžiamas vienas iš aštuoniems devyniems viešiesiems pirkimams biudžete numatytų litų.

Kasdien visose įstaigose ir žinybose sudaroma vidutiniškai 10–12 sandorių, taikant vien tokį neskaidrų būdą. Taip kasdien vidutiniškai paskirstoma 2,5–3 mln. litų.

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) duomenimis, 2010 m. neskelbiamų derybų būdu paskirstyta daugiau kaip 1 mlrd. litų, sudarius apie 4 tūkst. sandorių. Vieno tokio sandorio vidutinė vertė – 250 tūkst. litų.

Iš viso viešiesiems pirkimams, Valstybės kontrolės duomenimis, pernai buvo išleista apie 9 mlrd. litų. Šiemet numatyta panaši suma.

Dirba už Vyriausybę

Valdžia deklaruoja ketinanti toliau mažinti neskelbiamų derybų būdu vykdomus pirkimus, labiau juos kontroliuoti.

Tačiau Vyriausybei beveik nieko nedarant šioje srityje, iniciatyvos buvo priversta imtis Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji viešai priekaištavo valdantiesiems, kad pažanga skaidrinant viešuosius pirkimus nėra tokia didelė, kaip giriasi premjeras Andrius Kubilius ar pats problemų dėl viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo skirstant biudžeto lėšas turintis ūkio ministras Dainius Kreivys.

Valstybės vadovė Seimui pateikė įstatymų pataisas, pagal kurias VPT, be kita ko, bus atskirta nuo Ūkio ministerijos, padidės baudos įstaigų vadovams už nustatytus pažeidimus vykdant viešuosius pirkimus.

Be to, Prezidentė siūlo įpareigoti visas institucijas viešai skelbti, kad nevykdomas viešojo pirkimo konkursas ir pinigai bus leidžiami prekes ar paslaugas įsigyjant iš vienintelio pasirinkto šaltinio neskelbiamų derybų būdu.

Taip pat numatoma įpareigoti visas žinybas gauti VPT leidimą vykdyti pirkimą be konkurso.

Tačiau kol šie įstatymai bus priimti Seime ir įsigalios, kol bus sustiprinta VPT, praeis ne vienas mėnuo. Todėl spėjama, kad ir šiais metais neskelbiamų derybų būdu gali būti išleisti keli šimtai milijonų litų.

Viską verčia G.Kirkilui

Premjeras A.Kubilius pareiškė pritariąs pateiktiems pasiūlymams skaidrinti viešuosius pirkimus, nors prieš tai kalbėjo, kad ne visada įmanoma tokiems pirkimams numatytas lėšas leisti tik konkursų būdu.

Premjero patarėjas Virgis Valentinavičius priminė, kad VPT beveik prieš metus paskelbė rekomenduojamas viešinimo paslaugų pirkimo konkursų taisykles. Dėl šių rekomendacijų bent kai kurios ministerijos nutraukė neskelbtomis derybomis sudarytas viešinimo paslaugų sutartis ir dabar skelbia atvirus konkursus. "Tačiau akivaizdu, kad ne rekomenduojama, o privaloma viešųjų pirkimų tvarka geriau apsaugotų visuomenę nuo galimų piktnaudžiavimo atvejų", – sakė V.Valentinavičius.

Anot jo, nekonkursiniai viešieji pirkimai klestėjo Gedimino Kirkilo vadovaujamos Vyriausybės laikais, bet pastaraisiais metais padėtis gerėjo. "Anksčiau už ES pinigus, kuriuos privaloma išleisti ES programoms viešinti, buvo spausdinamos ministrų nuotraukos ir reklamuojami tariami nuopelnai. Dabar to nebematome", – teigė A.Kubiliaus patarėjas.

Europos Komisijos duomenimis, Lietuva 2007–2008 m. pirmavo tarp Europos šalių pagal neskelbiamų derybų apimtį. Remiantis preliminariais 2010 m. VPT duomenimis, Lietuva turėtų nukristi į 10–14 vietą.

Pusė ministerijų – skaidrios?

Viešuosius pirkimus visoje Lietuvoje atlieka daugiau kaip 5 tūkst. valstybės bei savivaldybių įstaigų ir žinybų.

Dienraštis paprašė visų ministerijų pateikti duomenis apie pernai vykusius pirkimus neskelbiamų derybų būdu. Paaiškėjo, kad tokiu būdu, kai perkama iš vieno konkretaus šaltinio, kelios ministerijos vien pernai įvairioms prekėms ir paslaugoms išleido dešimtis milijonų litų.

Septynios ministerijos pranešė 2010 m. tokio viešojo pirkimo būdo netaikiusios. Esą visiems pirkimams buvo skelbiami konkursai, netgi jeigu tai buvo pirkimas iš monopolininko, pavyzdžiui, patalpų šildymo paslaugos pirkimas iš vienintelio centralizuoto šilumos tiekėjo Vilniuje.

Dvi ministerijos – Sveikatos apsaugos bei Švietimo ir mokslo – pranešė išsamesnę informaciją perdavusios VPT, todėl nekonkretizavo, ar pernai turėjo bent vieną neskelbtinų derybų būdu vykdytą pirkimą.

Beje, dauguma ministerijų tvirtino iš VPT ir kitų kontroliuojančių institucijų negavusios jokių pastabų ar įspėjimų dėl pirkimų neskelbiant derybų.

"Neišvengiamai būtinas pirkimas"

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pranešė pernai įvykdžiusi tik vienas neskelbiamas derybas – dėl naujienų agentūrų paslaugų. Šiuo būdu buvo sudarytos sutartys su agentūromis ELTA ir BNS. Ministerija tvirtina 2010 m. pagal pasirašytas sutartis išleidusi beveik 29 tūkst. litų.

Aplinkos ministerija dienraščiui pranešė, kad pernai neskelbiamų derybų būdu vykdė vienintelį pirkimą. "Jis surengtas pagal Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus – kai neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkanti organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais. Šios aplinkybės nuo perkančiosios organizacijos nepriklausė", – aiškino Aplinkos ministerijos atstovas spaudai Tomas Beržinskas.

Pasak jo, 2010 m. neskelbiant derybų buvo perkamas projektas "F-LY Lithuania", skirtas Lietuvos ekspozicijai pasaulinėje parodoje "Expo 2010" Šanchajuje. Projekto vertė – beveik 4 mln. litų.

"Šiuo atveju skelbti viešojo konkurso nebuvo galima, nes Vyriausybės nutarimas dėl lėšų dalyvauti parodoje skyrimo priimtas tik 2010 m. sausį, o parodos pradžia – 2010 m. gegužės 1 d. Paviljoną ir ekspoziciją įrengti trunka penkis šešis mėnesius, tad laiko pirkimams nebuvo likę. Todėl pasirinktas neskelbiamų derybų pirkimo būdas", – tvirtino T.Beržinskas.

Jis, beje, "neteisinga ir netikslia" pavadino neseniai skelbtą informaciją, esą neskelbiamų derybų būdu Aplinkos ministerija pirko aplinkosauginio švietimo paslaugas: tai portalo grynas.lt įdiegimas, radijo ir televizijos laidų apie aplinkos apsaugą gamyba bei parėmimas ir panašiai. "Visais šiais atvejais buvo skelbiamas viešasis pirkimas, o neskelbiamos derybos buvo vykdomos tik galutinėje viešojo pirkimo konkurso stadijoje, jau išrinkus viešojo pirkimo konkurso nugalėtojus, siekiant sumažinti projektų vertę", – teigė atstovas spaudai.

Tokiais būdais paskirstyta daugiau kaip 9 mln. litų.

Keliskart buvo "priversta"

Susisiekimo ministerija tvirtina 2010 m. keliskart "buvusi priversta" vykdyti pirkimus iš vienintelio šaltinio, neskelbiamų derybų būdu. Bendra šių pirkimų suma – kiek daugiau nei 280 tūkst. litų. Visiems viešiesiems pirkimams pernai ši ministerija planavo išleisti 1,4 mln. litų.

Susisiekimo ministerija už beveik 170 tūkst. litų iš vienintelio šaltinio pirko socialinės reklamos saugaus eismo tema transliavimo visuomenei per Pasaulio vyrų krepšinio čempionatą paslaugą.

"TV3 buvo vienintelė galima šios paslaugos tiekėja, nes turėjo išimtines teises transliuoti čempionatą", – paaiškino susisiekimo ministro patarėjas Martynas Čerkauskas.

Beveik 95 tūkst. litų neskelbtų derybų būdu skirti televizijai LNK už specialią laidą, skirtą vairuotojams ir besidomintiems automobiliais. Šis pirkimas pavadintas "mažos vertės". "Pirkimas vykdytas 2010 m. pavasarį, kai nacionalinių televizijų tinklelyje buvo vienintelė laida "Ne vienas kelyje". Atsižvelgus į pasikeitusius nacionalinių televizijų laidų tinklelius pernai rudenį jau buvo paskelbtas supaprastintas atviras saugaus eismo rubrikos televizijos laidoje pirkimo konkursas", – pranešė Susisiekimo ministerija.

Už beveik 20 tūkst. litų iš vieno tiekėjo pirkta galimybė informuoti apie saugų eismą per bendrovės "Avota" organizuotą elektromobilių renginį.

Įsigijo pašto paslaugą

Užsienio reikalų ministerija (URM) neskelbiamų derybų būdu pernai lapkritį pirko diplomatinio pašto gabenimo paslaugą. Per trejus metus už ją ketinama sumokėti 650 tūkst. litų.

Ministerija paaiškino, kad "siekiant įsigyti diplomatinio pašto gabenimo paslaugas buvo vykdomas tarptautinis pirkimas atviro konkurso būdu, tačiau susidomėjimą šiuo pirkimu išreiškė tik viena tiekėja – bendrovė "DHL Lietuva", kuri ir pateikė pasiūlymą". Su šia bendrove galų gale ir buvo pasirašyta diplomatinio pašto gabenimo paslaugos sutartis.

"Atvejai, kai galima atlikti neskelbiamas derybas, nustatyti Viešųjų pirkimų įstatyme. Tačiau šiuo būdu URM pasinaudoja labai retai, tik išimtiniais atvejais. Priežastys kiekvieną kartą būna skirtingos", – tvirtino ministerijos atstovas Mindaugas Lašas.

Lyderė – Žemės ūkio ministerija

Itin dažnai neskelbiamų derybų būdu pinigus skirsto Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Vien 2009–2010 m. taip vykdyta net 19 pirkimų. Viešai skelbta, esą ŽŪM pernai buvo numačiusi išleisti netgi 26 mln. litų neskelbiamų derybų būdu.

Pranešta, kad pernai balandį ministerija taip su dienraščiu "Lietuvos rytas" sutarė dėl informacinės medžiagos apie Lietuvos kaimo plėtros programą ir jos įgyvendinimą bei kitas žemės ūkio aktualijas rengimo ir publikavimo. Bendra sutarties vertė buvo numatyta 930 tūkst. litų. ŽŪM duomenimis, ši suma turėjo būti išdėstyta per trejus metus. Tačiau iki praėjusio gruodžio sumokėjus 209,5 tūkst. litų, esą nutarta sutarties nepratęsti.

Panašios sutartys buvo sudarytos ir su kai kuriomis kitomis žiniasklaidos priemonėmis – buvo numatyta bendra daugiau kaip 4 mln. litų suma, tačiau iki metų pabaigos sumokėta 1,168 mln. litų.

Ministerija nurodė visais tokiais atvejais pirkimų neskelbusi ir pirkusi iš vieno konkretaus šaltinio, remdamasi įstatymo nuostata, kad neskelbiamos derybos gali vykti, "jeigu dėl techninių ar meninių priežasčių arba dėl priežasčių, susijusių su išimtinių teisių apsauga, prekes patiekti, paslaugas pateikti ar darbus atlikti gali tik konkretus tiekėjas".

Tačiau dabar Seimo Antikorupcijos komisijai ŽŪM tvirtina, kad pasibaigus vienų metų sutartims priimtas sprendimas jų nepratęsti ir pradėtas visų šių paslaugų pirkimas atviro konkurso būdu.

Puolė tirti

Specialistai teigia, kad pirkimas neskelbiamų derybų būdu yra pernelyg paplitęs ir juo piktnaudžiaujama.

"Toks pirkimo būdas turėtų būti naudojamas tik išskirtiniais atvejais, bet ministerijos ir kitos perkančios organizacijos jį naudoja labai plačiai. Tuo naudojasi daugelis institucijų – kone visos, kurios atlieka tokius pirkimus", – tvirtino VPT vadovas Žydrūnas Plytnikas.

"Tuo akivaizdžiai piktnaudžiaujama", – pridūrė jis.

VPT žadėjo ištirti visus įtarimų keliančius atvejus ir apie tyrimo rezultatus pranešti visuomenei.

Savo tyrimą, kaip vykdomi viešieji pirkimai, atlieka ir su korupcija kovojančios tarptautinės organizacijos "Transparency International" Lietuvos skyrius. Jos vadovas Sergejus Muravjovas dienraštį informavo, kad visų ministerijų yra paprašyta pateikti išsamią informaciją apie viešuosius pirkimus, ypač vykdytus neskelbiamų derybų būdu. Tikimasi ištirti, kiek tokie pirkimai yra skaidrūs.

"Transparency International" Lietuvos skyrius tyrimą planuoja baigti iki pavasario.