Vykdant pratybas ir sertifikuojant Lietuvoje kuriamą NATO pajėgų integravimo vienetą, kitąmet į šalį gali atvykti aukštos parengties sąjungininkų vienetai, teigia kuriamo štabo viršininko pavaduotojas pulkininkas leitenantas Mindaugas Petkevičius.

„2016 metais nusimato pratybos su štabo sertifikavimu, galbūt aukštos parengties vienetų atvykimu į Lietuvą“, - žurnalistams sakė M.Petkevičius Jungtiniame štabe Vilniuje, kurio patalpose bus ir NATO štabas.

Aukštos parengties vienetais yra įvardijamos NATO greitojo reagavimo pajėgos, kurios į operacijos vietą gali būti perdislokuotos per savaitę, dalis jų - ypač greito reagavimo pajėgos - perdislokuotos per dvi dienas.

Ketvirtadienį pristatyto tarptautinio štabo atidarymo ceremonija numatoma rudenį. Kelių kabinetų štabe buvo matyti keliasdešimt telefonų ir kompiuterių. Karininkai BNS teigė, kad papildomos įrangos štabe nebus.

NATO pajėgų integravimo vieneto Lietuvoje personalas jau stebėjo birželį Lenkijoje vykusias pratybas „Noble Jump“, kurių metu šalyje buvo organizuojamas Aljanso ypač greito reagavimo pajėgų dislokavimas. Lietuvos štabas pirmosiose savo pratybose dalyvaus rudenį - pratybose „Arcade Fusion“ ir „Baltic Host“, kurių metu bus tikrinamos štabo funkcijos neperkeliant į šalį NATO aukštos parengties karių.

Šis NATO vienetas taip pat veiks kaip sąveikos tarp nacionalinių ir NATO pajėgų tarpininkas – prisidės prie gynybos planavimo, sąjungininkų mokymų ir pratybų, taip pat bus atsakingas už ryšio tarp NATO operacinių vadaviečių palaikymą.

„Mes turėsime gerą galimybę koordinuoti NATO veiksmus čia, ypatingai greitojo reagavimo pajėgų atvykimą, NATO pratybas, ir Lietuva nuo to bus tik saugesnė, labiau apginama ir labiau pasiruošusi atremti grėsmes“, - sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Tuo metu kariuomenės Jungtinio štabo viršininkas brigados generolas Vilmantas Tamošaitis teigė, jog dabar Lietuva turės įrankį, kuris „taupo mūsų laiką ir prideda labai daug efektyvumo“.

„Mes įgijame labai efektyvų įrankį. Aš nesakau, kad pas mus buvo prieš tai problemų derinant veiksmus su sąjungininkais, tiesiog tai užtrukdavo daug daugiau laiko“, - sakė V.Tamošaitis.

„Mes turime savo nacionalinę vadovavimo grandinę ir šalia yra NATO vadovavimo grandinę (...) Kada mes neturime mes neturime tarpininko tarp šitų struktūrų, yra pakankamai komplikuota efektyviai sukoordinuoti visus klausimus. Turint šitą štabą, tą galima padaryti labai greitai, labai efektyviai“, - aiškino jis.

NATO štabui Vilniuje vadovaus Danijos pulkininkas Jacobas Larsenas. Jis sakė į Lietuvą atvykęs šią savaitę. J.Larsenas NATO pajėgų integravimo vienetui vadovaus pirmuosius trejus metus, vėliau vadovybė keisis. Klaustas, kuo svarbus Lietuvoje kuriamas štabas, jis išskyrė būsimą jo funkciją padėti Lietuvoje dislokuoti aukštos parengties NATO vienetus.

„Mes galėsime greitai dislokuoti pajėgas, taip mes būsime pasirengę pasitikti naują ateitį ir jos keliamus iššūkius. Šitą aš jums galiu užtikrinti“, - sakė pulkininkas.

„40 žmonių štabas gali padaryti labai daug, o kariškių štabas gali padaryti dar daugiau. Civilis štabas dirba aštuonias valandas per dieną, o karinis štabas gali dirbti 24 valandas per dieną“, - sakė jo pavaduotojas M.Petkevičius.

Tarptautiniame štabe Vilniuje tarnaus apie 40 karių, pusę jų sudarys Lietuvos karininkai ir puskarininkiai, likę bus skiriami iš NATO šalių.

Rytų Europoje kuriami NATO štabai yra pernai Velso viršūnių susitikime patvirtinto vadinamojo NATO Pasirengimo veiksmų plano dalis, kuriuo skirta atgrasyti iš Rusijos bei iš pietuose esančių teroristinių organizacijų kylančias grėsmes. Jų funkcija bus koordinuoti Lietuvos ir tarptautines pajėgas bendrų pratybų ir bendro pasirengimo metu siekiant užtikrinti, kad prireikus NATO greitojo reagavimo pajėgos būtų perdislokuotos kiek įmanoma greičiau.

Be Lietuvos, NATO pajėgų integravimo vienetai kuriami Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje.