Konstitucinio Teismo (KT) prašoma išaiškinti, ar partijoms nepriklausantiems asmenims Lietuvoje pagrįstai draudžiama dalyvauti Europos Parlamento (EP) rinkimuose.

Dėl nuostato, kad kandidatus gali kelti tik partija, atitikties Konstitucijai nusprendė kreiptis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), nagrinėjantis visuomenininkų skundą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimo neregistruoti jų kandidatais į EP rinkimus. Kol bus gautas KT nutarimas, šios bylos nagrinėjimas sustabdytas.

Pasak LVAT, kyla abejonė, ar teisė kelti kandidatus į EP išimtinai tik partijoms neprieštarauja Konstitucijai, nes dalyvavimas partijoje suponuoja tam tikros politinės ideologijos, įsitikinimų ar pažiūrų pripažinimą, todėl Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas neleistinai apriboja piliečio, norinčio pasinaudoti savo rinkimų teise, teisę turėti savo įsitikinimus, pažiūras, nesutampančias su politinių partijų pažiūromis.

LVAT teigimu, yra pagrindas manyti, kad teisinis reglamentavimas, kai kandidatus į EP daugiamandatėje rinkimų apygardoje gali kelti tik partijos, tam tikra prasme verčia piliečius formaliai ar neformaliai susisieti su partijomis, nes tik per partijas jie galėtų realizuoti savo rinkimų teisę – kandidatuoti į EP narius.

Teismo posėdyje kartu pateiktas VRK sprendimą ginčijančios asociacijos "Už konstitucines gyventojų teises" vadovo teisininko Liudviko Ragauskio prašymas kreiptis į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą atmestas.

Atsisakydama registruoti visuomenininkus, VRK rėmėsi Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo nuostatu, pagal kurį kandidatus gali kelti tik partija. Pagal teisės aktus ji turi būti įregistruota ne vėliau kaip prieš 65 dienas iki rinkimų ir atitinkanti įstatymo reikalavimus dėl partijos narių skaičiaus, t. y. jų turi būti ne mažiau kaip 1000.

Prieš kelerius metus savivaldybių rinkimuose visuomenininkai iš dalies pasiekė savo tikslą – teismui apskundus VRK neigiamą sprendimą dėl registracijos, šis nukeliavo iki KT, kuris pripažino, kad Vietos savivaldos rinkimų įstatymas, leidęs tik partijų kandidatams dalyvauti rinkimuose, prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

Vėliau esant panašioms aplinkybėms dėl Seimo rinkimų KT teigė, jog įstatymas neprieštarauja Konstitucijai, nes atstovus į Seimą renkant ne tik daugiamandatėje apygardoje, kurioje rinkimų sąrašus kelia partijos, bet ir vienmandatėje, sudarytos galimybės rinkimuose dalyvauti nepartiniams asmenims.