Europarlamentaras Vytautas Landsbergis nepagrįstais vadina Simono Wiesentalio biuro Jeruzalėje vadovo Efraimo Zuroffo priekaištus Lietuvai ir jam asmeniškai, esą siūlant bendrai minėti nacizmo ir stalinizmo nusikalstamą palikimą slepiami Lietuvoje įvykdyti nusikaltimai prieš žydus, bet ragina nesureikšminti tokių teiginių, nes jie neatspindi visų žydų nuomonės.

„Nereikia E.Zuroffo sutapatinti su Wiesentalio centru, tuo labiau su žydais apskritai ar žydų organizacijomis", - BNS Strasbūre sakė V.Landsbergis, kurio žodžiai, kad lietuviai taip pat patyrė „savo holokaustą", neseniai vėl užkliuvo E.Zuroffui.

Žinomas holokausto nusikaltėlių persekiotojas E.Zuroffas neseniai laikraštyje „Jerusalem Post" rašė, esą keista, kad Baltijos šalių vadovai be paliovos kartoja mantrą, jog komunizmo nusikaltimai prilygsta genocidui.

„Aš niekada nepamiršiu dešimtojo dešimtmečio pradžioje įvykusio susitikimo su Lietuvos valstybės vadovu V.Landsbergiu, kuris atsakydamas į mano siūlymą ištirti Holokaustą, parodė man knygą apie masinius lietuvių trėmimus į Sibirą ir pasakė: „Štai mūsų Holokaustas", - rašė E.Zuroffas.

E.Zuroffas tvirtino, esą yra nepriimtini išpuoliai prieš unikalų holokausto statusą, ir dar kartą pakartojo, esą Lietuva nesistengia nubausti holokausto nusikaltėlių. Pretekstas tokiai kritikai buvo Vilniuje priimta Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinės Asamblėjos (ESBO PA) rezoliucija, kuria sugretinami stalinizmo ir nacizmo nusikaltimai.

„Tai yra profesija, jie gyvena iš holokausto nusikaltėlių persekiojimo", - teigė V.Landsbergis.

Anot politiko, dažnai užmirštama, kad nemažai žydšaudžių atpildo sulaukė ir sovietų laikais, o nepriklausoma Lietuva dėjo daug pastangų siekdama, nubausti holokausto nusikaltėlius.

„Niekas neprimena iš Lietuvos ir neprisimena ten, kad kai grįžo sovietai, šimtais tų įskųstų žydšaudžių buvo iš karto sušaudyta. Nubaudė sovietų valdžia, bet nubaudė. Su holokausto nusikaltėliais Lietuva tvarkėsi, ir net versdamasi per galvą, kaip buvo A.Lileikio atveju. Jis buvo ligonis, bet buvo ieškoma būdų, kaip daryti procesą, kad nerėktų ant mūsų, neva mes tik vaidiname, kad jis ligonis. Reikėjo elgtis mandagiai su tais, kurie elgėsi nemandagiai", - sakė V.Landsbergis.

1990-1992 m. Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas sakė esąs nustebintas E.Zuroffo pastabos, neva Baltijos šalyse teigiama, kad žydus žudė tik vokiečiai ir austrai.

„Apie austrus aš Lietuvoje apskritai nesu girdėjęs, kad kas nors būtų sakęs, kad austrai išžudė mūsų žydus (...). Tai buvo vokiečių doktrina - ne austrų ar lietuvių, o vokiečių doktrina išspręsti žydų klausimą. Siaubinga doktrina", - sakė V.Landsbergis.

Politiko teigimu, sunkiai suprantamas yra ir E.Zuroffo prieštaravimas idėjai rugpjūčio 23 dieną bendrai minėti komunizmo ir nacizmo nusikaltimus.

„Jis sako, kad galima užjausti tuos, kurie čia buvo naikinami, bet negalima jų sulyginti su holokaustu. Holokaustas yra kažkas ypatingo. Čia nėra ko ginčytis, bet faktiškai jie patys sau prieštarauja, kai protestuoja dėl siūlymų įvesti bendrą nacių ir bolševikų aukų paminėjimo dieną rugpjūčio 23-ąją. Europinė holokausto minėjimo diena yra sausio mėnesį. Taigi jie nori išskirtinumo, bet čia jau jiems nepatinka išskirtinumas, kad holokaustas minimas atskirai, o visos nacių aukos atskirai", - svarstė europarlamentaras.

Europos Parlamentas ir ESBO PA siūlo rugpjūčio 23-ąją vadinti Europos stalinizmo ir nacizmo aukų atminimo diena, minint prieš 70 metų Europą į įtakos sferas padalijusio Molotovo-Ribentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų pasirašymą. Lietuva aktyviai prisidėjo, kad šis siūlymas įsitvirtintų visos Europos mastu.