Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas mano, kad sugebės sugaudyti didžiąją dalį rinkimų kampanijos pažeidėjų.

Kita vertus, Z.Vaigauskas interviu "Vilniaus dienai" pripažino, kad pirmąkart rinkimuose dalyvausiantys nepriklausomi kandidatai gali sukelti daug bėdų.

– Visuomeniniai judėjimai neturi teisės kelti kandidatus į savivaldą. O ar jiems leista padėti vadinamiesiems nepriklausomiems kandidatams?

– Žiūrint, ką vadinsime parama. Pagal galiojantį įstatymą kandidatų į savivaldą sąrašų kėlimo teisė priklauso partijoms. Kitoms organizacijoms tokia teisė nesuteikta.

Tačiau šių savivaldos rinkimų naujovė – kandidatai gali išsikelti patys. Juos, matyt, vadinsime nepriklausomais, savarankiškais arba nepartiniais kandidatais. Skirtingai nei partijų keliami kandidatai, šie, norėdami būti įregistruoti, turės surinkti tam tikrą juos remiančių rinkėjų parašų skaičių.

Kai Seime svarstytas naujos redakcijos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas, visuomeniniams judėjimams siūlyta suteikti teisę, kaip ir partijoms, kelti kandidatus į savivaldą. Tačiau dėl įvairių priežasčių tai nebuvo leista daryti.

Pirmiausia, visuomeniniai judėjimai, asociacijos, susivienijimai, konfederacijos ir panašios organizacijos nėra tapačios politinėms partijoms. Judėjimai veikia pagal Asociacijų įstatymą, partijos – pagal Politinių partijų įstatymą. Jeigu visuomeniniams judėjimams būtų suteikta teisė kelti kandidatus, jiems reikėtų nustatyti ir tokius pat veiklos reikalavimus bei tos veiklos kontrolę, kaip ir partijoms. Tarkim, iš visuomeninių judėjimų ir asociacijų, kurių Lietuvoje yra ne vienas tūkstantis, turėtų būti reikalaujama tokių pat finansinių ataskaitų, kokias dabar teikia partijos.

Taip visuomeninis judėjimas būtų sutapatintas su partija, nors tai yra visiškai skirtingo pobūdžio organizacijos.

Tačiau visuomeniniai judėjimai, nors ir negali oficialiai kelti kandidatų į savivaldą, vis dėlto gali tam tikromis formomis padėti tiek partijų keliamiems, tiek ir patiems išsikėlusiems kandidatams.

Visi šalies piliečiai, taip pat juos vienijančios organizacijos, laisvi remti savo palaikomus kandidatus. Pavyzdžiui, turi teisę padėti nepartiniams kandidatams rinkti parašus, gali visuomeniniais pagrindais agituoti už juos, tačiau tik neperžengdami tam tikrų ribų. Sakykim, niekas nedraudžia vienai ar kitai visuomeninei organizacijai savais kanalais paskelbti pareiškimą, kad remia piliečių dalyvavimą rinkimuose ar net remia tam tikrus kandidatus.

– Tai reiškia, kad ir visuomeninis judėjimas turi teisę agituoti už nepriklausomus kandidatus?

– Tik atitinkama forma. Kaip sakiau, galima paskelbti pareiškimą, raginti piliečius balsuoti. Bet, pavyzdžiui, įstatymas būtų pažeistas, jeigu kampanijos laikotarpiu visuomeninės organizacijos imtų įvairiais būdais platinti skrajutes, teikti dovanas rinkėjams ar pirkti reklamos plotą laikraščiuose, kuriuose būtų reklamuojamas vienas ar kitas kandidatas.

Už bet kokią rinkimų agitaciją turi būti sumokėta tik iš politinės kampanijos dalyvio specialiosios, rinkimams atidarytos sąskaitos banke. Politinės kampanijos dalyviais gali tapti tik partijos ir nepartiniai kandidatai. Visuomeninis judėjimas negali tapti savarankišku politinės kampanijos dalyviu, vadinasi, negali finansuoti jokių su konkretaus kandidato ar kelių kandidatų rinkimų kampanija susijusių išlaidų. Todėl iš jų sąskaitų apmokėta rinkimų agitacija yra negalima. Politines partijas ar kampanijas finansuoti per trečiuosius asmenis draudžiama.

– Kada įsigalios šie apribojimai?

– Nuo lapkričio 3 d., kai įsigalios Seimo nutarimas dėl savivaldybių tarybų rinkimų paskelbimo 2011 m. vasario 27 d. Nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos oficialiai prasideda politinė kampanija, kuriai taikomos atitinkamos taisyklės ir reikalavimai – partijos ir būsimieji kandidatai turės galimybę tapti savarankiškais politinės kampanijos dalyviais, atidaryti specialiąsias sąskaitas, pradėti rinkti ir leisti pinigus agitacijai.

– Bet gal visuomeniniai judėjimai turės galimybę aukoti lėšų savo remiamiems kandidatams?

– Pats judėjimas to daryti negalės. Tai draudžia Asociacijų ir Politinių kampanijų finansavimo įstatymai.

– Vadinasi, kad, tarkim, Artūro Zuoko organizacija "Taip!" arba judėjimas "Vieningas Kaunas" negalės savo remiamiems kandidatams aukoti pinigų?

– Jeigu organizacija veikia pagal Asociacijų įstatymą, ji negalės to daryti. Tačiau, suprantama, kiekvienas tokio judėjimo narys kaip fizinis asmuo turi teisę aukoti pinigus kandidatams. Juk kiekvienas iš mūsų turime teisę tai daryti.

– Vadinasi, jeigu judėjimas turės šimtus ar tūkstančius narių, kiekvienas jų gali asmeniškai paaukoti to judėjimo remiamiems kandidatams? Bet juk tai galima pavadinti netiesioginėmis to judėjimo aukomis?

– Nežinau, ar galima taip vadinti. Juk ir iki šiol rinkimuose fiziniai asmenys, priklausantys įvairioms organizacijoms, taip pat aukojo savo mėgstamiems kandidatams. Tačiau nebuvo taip užaštrinamas klausimas dėl netiesioginio visuomeninių organizacijų dalyvavimo finansuojant politines kampanijas.

Atkreipčiau dėmesį, kad aukoti galima tik savo asmenines lėšas. Aukotojas turi deklaruoti savo turtą ir pajamas. Negali būti taip, kad judėjimas, kuriam aukotojas priklauso, duoda tam žmogui pinigų ir liepia jam pervesti finansinę auką atitinkamam kandidatui.

– Manote, kad tokie pažeidimai sukontroliuojami?

– Visi aukotojai tikrinami. Atsižvelgiama į jų pajamas ir turtą – ar jie gali sau leisti atitinkamą auką. Jeigu ji akivaizdžiai per didelė, neatitinka aukotojo pajamų, tuomet tikrinama, iš kur tos lėšos gautos. Jeigu gautos iš fizinio ar juridinio asmens, neturinčio teisės aukoti partijai ar kandidatui, konstatuojamas pažeidimas.

– Ar visuomeninis judėjimas gali sumokėti už kandidatų išorinę reklamą arba agitaciją žiniasklaidoje?

– Ne. Tokio pobūdžio išlaidos finansuojamos tik per specialią rinkimų kampanijai skirtą sąskaitą.

– Vargu ar tokius pažeidimus suseksite...

– Kiek sugebėsime, stebėsime išorinę reklamą bei agitacinę medžiagą laikraščiuose ir internete. Aišku, turbūt nesame pajėgūs peržiūrėti visų socialinių tinklų ar šiaip tūkstančių asmeninių tinklaraščių. Tačiau pagrindinius portalus matysime.

Kai tik bus užfiksuota kokia nors agitacija už partiją ar atskirą kandidatą, bus tikrinama, iš kokių šaltinių už ją sumokėta.

Paaiškinsiu paprastu pavyzdžiu. Sakykim, kuriame nors laikraštyje pasirodys tokia reklama: "Visuomeninis judėjimas "Už kolekcininkų teises" remia nepartinį kandidatą Vardenį Pavardenį ir kviečia rinkėjus balsuoti už jį, nes šis kandidatas gina kolekcininkų teises."

Užfiksavus tokią reklamą bus patikrinta, ar Vardenis Pavardenis sumokėjo už ją iš savo specialiosios rinkimų sąskaitos ir kaip į tą sąskaitą pateko pinigai. Jeigu bus nustatyta, kad už reklamą sumokėta ne iš kandidato sąskaitos, bet visuomeninio judėjimo lėšomis, arba jeigu tas judėjimas pervedė pinigus į kandidato rinkimų kampanijos sąskaitą, tuomet bus fiksuojamas pažeidimas.