Bandomasis projektas Radviliškio savivaldybėje pradėtas šių metų sausio 1 dieną.

„Šis įsivertinimas leidžia mums padėti pamatus ateityje daryti sisteminį pokytį, tai yra, jungti į vieną sistemą tiek savivaldos, tiek valstybinę sistemą. Tai, matyt, bus kelias toks“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Ministerija yra parengusi Priešgaisrinės saugos įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma įteisinti galimybę visoms savivaldybėms tarybos sprendimu pagal jungtinės veiklos sutartis prijungti savivaldybių priešgaisrinių tarnybų komandas prie PAGD.

„Savivaldybės kartu su PAGD galės, jeigu bus toksai noras, susitarti ir padaryti sprendimą apjungiant savo lygmenyje šitas sistemas į vieną sistemą. Tas bus numatyta įstatymo projekte“, – kalbėjo ministrė.

Anot VRM, bandomasis projektas parodė, kad pajėgu apjungimas Radviliškyje leido pagerinti prijungtų komandų parengtį, aprūpinimą, pakelti ugniagesių profesinę kvalifikaciją bei užtikrinti operatyvesnį reagavimą į nelaimes.

Intensyvūs mokymai

Kaip teigė PAGD direktorius Saulius Greičius, pirmu iššūkiu rengiantis bandomajam projektui Radviliškyje buvo kova su gandais ir nuogąstavimais, baiminantis, kad dauguma darbuotojų bus atleisti.

„Reikia pasidžiaugti, kad visi tie mitai buvo visiškai neteisingi, realiai visi darbuotojai sutiko tęsti. Mes turime turbūt dėl sveikatos išėjusį ar vieną, ar du darbuotojus, kurie ne dėl mūsų iniciatyva buvo atleisti ir praktiškai visi darbuotojai perėjo“, – sakė jis.

Taip pat surengti priešgaisrinės saugos, civilinės saugos ir kitokie mokymai – iš viso prijungtų komandų ugniagesiai dalyvavo 11 profesinio mokymo programų ir per pusmetį išklausė 4563 valandų mokymų.

Prie PAGD pajėgų prijungtos ugniagesių komandos apmokytos atlikti daugiau gelbėjimo darbų, teikti pirmąją medicininę pagalbą, dirbti su specialia gelbėjimo įranga.

S. Greičiaus teigimu, daugumai pareigūnų tai, greičiausiai, buvo intensyviausias mokymosi laikotarpis gyvenime.

„Tai buvo 11 programų, apmokyta dirbti su gelbėjimo įranga, kvėpavimo aparatais, įvairiausios streso valdymo programomis. Mums irgi buvo šiek tiek iššūkis, Ugniagesių gelbėtojų mokyklai, kadangi stengėmės neatitraukti darbuotojų ir didelį kiekį reikėjo apmokyti vienu metu, tai buvo vykstama į vietas, mokymai organizuojami“, – kalbėjo PAGD vadovas.

Pasak jo, vis dėlto pareigūnai noriai mokėsi, rodė didelę motyvaciją.

Įgyvendinant bandomąjį modelį Radviliškio rajoje, užtikrintas nuolatinis budėjimas po du ugniagesius, atnaujinta gaisrinė technika, suteikta naujos gaisrinės įrangos.

S. Greičius teigė, kad sukomplektuoti po du budinčius ugniagesius taip pat buvo nelengva užduotis, tačiau galiausiai viską, kas buvo suplanuota, pavyko įgyvendinti.

Saugesni žmonės ir ugniagesiai

Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Kęstutis Bautronis pastebėjo, jog darbas po du ugniagesiams buvo itin svarbus, nes vienam vykti į iškvietimą, ypač naktį, būdavo didelis stresas, be to, patekę į bėdą pagalbos nesulaukdavo patys ugniagesiai.

Pasak K. Bautronio, per keliolika metų yra pasitaikę keletas atvejų, kai dėl nelaimingo atsitikimo ar sušlubavus sveikatai ugniagesiai mirdavo tarnybos metu.

„Ugniagesiui visada stresas įvykis bet kur yra išvažiuoti. Įsivaizduokite, nakties metu ugniagesys vykdavo vienas, nežino, kas ten jo laukia, kaip gali pasibaigti situacija. Gali būti ir tragiška pačiam“, – sakė jis.

Kaip teigė Radviliškio rajono meras Kazimieras Račkauskis, įgyvendinti pokyčiai buvo naudingi, nes užtikrino žmonėms galimybę greičiau gauti visą reikiamą pagalbą.

Bandomojo modelio rezultatai rodo, kad viena priešgaisrinės saugos sistema – tinkamas kelias.

„Žmogui kada yra nelaimė, jam nepasakysi, kad vienas pareigūnas yra statutinis, kitas – nestatutinis, vienas turi galimybę eiti su kauke į gaisrą, kitas neturi įgūdžių, įrangos. Ir atsirasdavo tokių nesusipratimų ir iš žmonių nepasitenkinimo. Norisi, kad atvažiavęs tas žmogus suteiktų maksimalią pagalbą, kurios tuo metu jam reikia“, – spaudos konferencijoje sakė meras.

Pasak ministerijos, iki prisijungimo prie bandomojo modelio, mokymai nebuvo rengiami, ugniagesiai nevykdė ir prevencinės veiklos. Tuo metu nuo sausio ugniagesiai per prevencines akcijas aplankė daugiau kaip 500 gyventojų būstų.

VRM teigimu, pakilus ugniagesių kvalifikacijai ir atliekant daugiau darbų, padidėjo ir jų atlyginimai. Prijungtų komandų ugniagesiams atlyginimas šiais metais vidutiniškai augo beveik 35 procentais.

K. Račkauskio teigimu, savivaldybės ugniagesiai džiaugėsi padidėjusiais atlyginimais bei galimybe mokytis, tačiau pripažino, jog prie aukštesnių reikalavimų prisitaikyti sugebėjo ne visi darbuotojai.

Siekia daugiau nei perpus sumažinti žūčių

Kaip teigė vidaus reikalų ministrė, pokyčiai inicijuojami siekiant sumažinti žūčių skaičius, gerinti reagavimo laiką.

„Siekiame, jog iki 2030 metų žūčių gaisruose skaičius būtų ne didesnis nei 30 per metus. Mūsų tikslas, kad 100 proc. šalies ugniagesių galėtų atlikti visus gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbus ir reaguotų per nustatytą laiką“, – pranešime cituojama A. Bilotaitė.

PAGD duomenimis, šiemet iki lapkričio pradžios gaisruose žuvo 72 žmonės.

Šiuo metu pagal standartą, pasak A. Bilotaitės, mieste ugniagesiai turi atvykti į įvykio vietą per aštuonias minutes, kaimiškose vietovėse – per 18 minučių.

Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas teigė, jog dabar apmokyti savivaldybių ugniagesiai, pirmi atvykę į nelaimės vietą, gali imtis gelbėjimo veiksmų nelaukdami kolegų.

Anksčiau, pasak jo, savivaldybėms aprūpinti ugniagesius kvėpavimo įranga, buvo pernelyg sudėtinga, nes jai keliami aukšti reikalavimai. Pareigūnas vylėsi, kad dabar tai irgi prisidės prie žūčių gaisruose mažinimo.

Pasak K. Bautronio, dalyvaujant bandomajame projekte, šiek tiek pasikeitė ugniagesių veikla: jeigu anksčiau jie daugiausiai užsiimdavo gaisrų gesinimu, turėjo tam reikiamus įgūdžius ir įrangą, dabar didesnę dalį veiklos sudaro gelbėjimo darbai.

„Specifika sudėtingėja, darbų kiekis didėja, reikalavimai didėja ir paslaugos turi būti užtikrintos, kad mes išgelbėtume žmones ir suteiktume tinkamas paslaugas“, – sakė jis.

Prie šio bandomojo modelio jau prisidėjo Molėtai, netrukus tai ketina padaryti Druskininkai.

Siūlomas vieningas rengimas

„Bandomojo modelio rezultatai rodo, kad viena priešgaisrinės saugos sistema – tinkamas kelias“, – teigia ministrė.

Priešgaisrinės saugos įstatymo pakeitimo projekte taip pat numatyta įtvirtinti vienodą ugniagesių rengimo sistemą – Ugniagesių gelbėtojų mokyklą įtraukti į visoje Lietuvoje rengiamų ugniagesių mokymo procesą ir kvalifikacijos vertinimą. Taip pat siūloma nustatyti vienodus gelbėjimo darbus visiems ugniagesiams gelbėtojams, PAGD pavesti savivaldybės ugniagesių atliekamos priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo darbų funkcijos priežiūrą.

„Šiuo metu turime skirtingas sistemas. Manome, kad turi būti užtikrintas vienas standartas, tai reiškia, kad bus užtikrintas vieningas pareigūnų rengimas, vieningas standartas, taip pat tai leis turėti žymiai efektyvesnę sistemą, kuri užtikrins žmonių saugumą“, – kalbėjo ministrė.

Įstatymo pataisomis numatoma stiprinti ugniagesių savanorių pajėgas, efektyviau organizuoti ir koordinuoti gaisrų prevenciją. Siūloma įteisinti gaisrų prevencijos priemonių įgyvendinimo rezultatų vertinimą, rekomendacijų dėl gaisrų prevencijos gerinimo teikimą valstybės institucijoms bei savivaldybėms.

Siekiant suteikti gyventojams pagalbą dėl būsto atitikties priešgaisrinei saugai, norima įteisinti gyventojų būstų lankymą ir nustatyti pareigą savivaldybėms rengti ir tvirtinti savivaldybės gaisrų prevencijos veiksmų planą.

Taip pat siūloma nustatyti nuo trijų iki dešimt kartų didesnes baudas už gaisrinių saugos taisyklių pažeidimus. Šiuo metu baudų dydžiai prasideda nuo 10–20 eurų.