VSAT vadas: nelegalios migracijos kryptis keičiasi

„Tendencijos kinta, jei dar 2014 metais didžiausias mūsų galvos skausmas buvo nelegalūs migrantai, kurie kerta Lietuvos–Baltarusijos sieną, dabar matome, kad situacija kinta, vis labiau šitie srautai kyla į šiaurę ir būtent mūsų valstybės sieną (nelegalūs migrantai) kerta iš Latvijos, per vidinę sieną“, – Seime penktadienį vykusioje diskusijoje apie Europos Sąjungos sienų apsaugą sakė R.Požėla.

Pasak VSAT vadovo, nerimą kelia ir tai, kad Lietuva vėlgi gali tapti potencialia tranzito šalimi migrantų srautams nuo Rusijos–Skandinavijos bei Lenkijos–Ukrainos sienų.

„Kas neramina, esame savotiškai įkaitai situacijos, kuri klostosi prie Rusijos–Skandinavijos šalių, Rusijos ir Baltijos šalių sienų. Pirmas ketvirtis, tendencijos tos pačios, situacija būtent kinta pagal praėjusių metų scenarijų, vis labiau šitie srautai bando patekti į mūsų šalį per vidinę Latvijos sieną“, – sakė R.Požėla.

„Suomija balandžio 10 dieną yra priėmusi sprendimą dėl migrantų atvykimo iš trečiųjų šalių, būtent Rusijos, ribojimo, tas vadinamasis Arkties kelias, ir mes prognozuojame, kad tie srautai gali būtent pasislinkti prie mūsų sienų, Rusijos–Estijos, Rusijos–Lavijos, ir šie žmonės, neteisėtai patekę į mūsų kaimynines šalis, gali bandyti į Skandinavijos šalis patekti per Talino ir Rygos uostus. Be abejo, atsiradus tinkamoms užkardoms, šitie srautai gali pasukti per Lietuvą ir bandyti per Lietuvą, Lenkiją pasiekti tas pačias Skandinavijos šalis ar Vokietiją“, – pasakojo VSAT vadas.

Pasak jo, naujausia iš Baltarusijos kolegų gauta informacija irgi kelia nerimą. „Baltarusių kolegos mato kanalą, iš Rusijos į Baltarusiją, tada bandymai patekti į Ukrainą ir iš Ukrainos į Lenkiją. Irgi manome, kad bus pakankamai sustatyti kordonai Ukrainos–Lenkijos pasienyje ir tie srautai bandydami ieškoti kitų kanalų gali bandyti pasukti į Lietuvą. Taip kad šiandien iš esmės susiduriame su Rytų–Vakarų tranzitu, bet situacija aplink mūsų šalį kaista“, – reziumavo R.Požėla.

Pernai daugiau nei 1,2 mln. žmonių atvyko į Europą ieškoti geresnio gyvenimo, o toks antplūdis sukėlė Senajame žemyne rimčiausią pabėgėlių krizę nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. ES parengė schemą, pagal kurią tūkstančiai pabėgėlių turėtų būti paskirstyti po Bendrijos valstybes, tačiau iš numatytų 160 tūkst. žmonių iki šiol buvo perkelti keli šimtai.

Lietuva pagal Europos Sąjungos programą yra priėmusi tris pabėgėlių šeimas, o per dvejus metus yra įsipareigojusi priimti 1105 žmones.