„Didelė tikimybė, kad tarp jų yra ir aktyviai užverbuotų KGB agentų, kurie teikia informaciją Baltarusijos specialiosioms tarnyboms“, – žurnalistams Prezidentūroje ketvirtadienį sakė civilinės žvalgybos vadovas.
Pasak jo, tai kelia didelę riziką pačiai Baltarusijos opozicijai.
Užverbuoti agentai, pasak D. Jauniškio, į Lietuvą patenka neteisėtai kirtę sieną ir prisistatę opozicijos atstovais.
„Reikėtų su tuo kovoti“, – kalbėjo VSD vadovas.
VSD ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas ketvirtadienį pristatė kasmetinę grėsmių vertinimo ataskaitą, kurioje nurodoma, kad Baltarusijos tarnybos artimiausiu metu tikriausiai intensyviau išnaudos Lietuvoje augančią baltarusių diasporą žvalgybinės informacijos rinkimui.
Anot institucijų, tokią informaciją Minsko režimas naudos diskredituoti Lietuvą bei Baltarusijos demokratinę opoziciją, sieks paveikti baltarusių diasporos Lietuvoje nuotaikas.
Po 2020 metų prezidento rinkimų kilusių protestų sustiprėjus Baltarusijos režimo represijoms, į Lietuvą atvyko keliasdešimt tūkstančių Baltarusijos piliečių.
Skeptiškai vertina teorijas dėl „Nord Stream“, bet mato pavojų jungtims
Lietuvos žvalgyba skeptiškai vertina Jungtinių Valstijų žiniasklaidos paviešintą informaciją apie „Nord Stream“ sprogdinimą, tačiau pripažįsta, kad šis įvykis atskleidė potencialius pavojus energetinei infrastruktūrai.
„Pavojų iš tikrųjų yra ir „Nord Stream“ sprogdinimas būtent ir parodė, kad yra tos techninės galimybės, kad gali būti ne tik vamzdynas susprogdinamas, bet ir kabeliai (elektros kabeliai Baltijos jūroje – BNS) turi tam tikrą riziką“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis.
Ž. Gedvilos / BNS nuotr.
„Aš manau, kad visos šalys yra susirūpinusios tuo, būtent ta apsauga šitų kabelių“, – pridūrė jis, kalbėdamas apie Baltijos šalių turimas energetikos jungtis, einančias po Baltijos jūra.
Lietuva dabar turi elektros kabelį su Švedija „NordBalt“ ir ruošiasi tiesti jūrinį kabelį į Lenkiją „Harmony Link“, be to, Estija turi du kabelius su Suomija „Estlink“.
Laikraščiui „The New York Times“ anksčiau šią savaitę pranešus, jog Jungtinių Valstijų pareigūnai susipažino su nauja žvalgybine informacija, kad už praėjusiais metais įvykdytą „Nord Stream“ dujotiekių sabotažą yra atsakinga „proukrainietiška grupuotė“, Lietuvos žvalgybos vadai sakė tokios informacijos neturį ir pranešimus vertino skeptiškai.
Didelė tikimybė, kad tarp jų yra ir aktyviai užverbuotų KGB agentų, kurie teikia informaciją Baltarusijos specialiosioms tarnyboms.
„Mes tokių duomenų neturime, nedisponuojame jais, – sakė D. Jauniškis, – o žiniasklaidoje atsirandančiomis teorijomis, kurios, deja, nėra pagrįstos jokiais įrodymas, nelinkę tikėti.“
„Jeigu mes turėtume kažkokių indikacijų arba informacijos, be jokios abejonės tada būtų kiti vertinimai. Kol kas aš pats asmeniškai ir visa civilinės žvalgybos bendruomenė, matyt, esame linkę vertinti labai skeptiškai šitą pasirodžiusią informaciją ir, ko gero, turėtume vertinti ją labai atsargiai, ar tai nėra kokia eilinė informacinė operacija“, – kalbėjo jis.
Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktorius pulkininkas Elegijus Paulavičius taip pat sakė, jog karinė žvalgyba neturi šios informacijos ir sakė negalintis pakomentuoti minimų scenarijų.
Kibernetinės atakos prieš institucijas vyko reaguojant į paramą Ukrainai
Kibernetinės grupuotės atakas prieš šalies Vyriausybės institucijas ir verslą vykdė reaguodamos į paramos Ukrainai užtikrinimą, teigia karinės žvalgybos vadas.
„2022-ais metais turėjome ir kitokios veiklos kibernetinėje erdvėje. Tų kriminalinių programišių aktyvi veikla. Kalbam apie „NoName“, „Killnet“ atakas prieš mūsų Vyriausybės institucijas, taipogi privataus verslo infrastruktūrą, reaguojant į paramos Ukrainai užtikrinimą“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją Prezidentūroje sakė Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius pulkininkas Elegijus Paulavičius.
Jis su Valstybės saugumo departamento direktoriumi Dariumi Jauniškiu pristatė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitą.
Joje teigiama, jog karo prieš Ukrainą patirtis parodė, kad programišių bei kibernetinių aktyvistų grupuotės, tokios kaip „Killnet“, „The Xaknet Team“, „Noname“, yra pasiruošusios savanoriškai įsitraukti į konfliktą Rusijos pusėje. Nurodoma, kad šios grupuotės vykdė atakas prieš valstybinį ir privatų sektorių.
Pasak E. Paulavičiaus, pagrindinės grupuotės, susijusios su kibernetine veikla Lietuvoje, yra kilusios iš Rusijos bei Kinijos.
„Be abejo, tai susijusios grupuotės su valstybės struktūromis, konkrečiai su žvalgybos tarnybomis. Jų tikslas yra įsiskverbti, šnipinėti, rinkti informaciją, aiškintis informacinių technologijų (IT) infrastruktūros architektūrą, už kurios taip pat tikėtina stovi, stovėjo valstybė“, – kalbėjo karininkas.
Ataskaitoje pažymima, jog tikėtina, kad Rusijos žvalgyba intensyviau rinks informaciją kibernetinėmis priemonėmis, aktyviau naudos pareigūnus su nediplomatine priedanga, pareigūnus su padirbtomis tapatybėmis, taip pat išnaudos žvalgybą iš Rusijos teritorijos.
Ataskaitoje teigiama, jog labai tikėtina, kad ateityje priešiškų šalių keliamos kibernetinės grėsmės Lietuvai ir kitoms NATO bei Europos Sąjungos šalims išaugs paaštrėjus geopolitinei situacijai.
„Nors kibernetinis šnipinėjimas išlieka pagrindinė fiksuojama valstybinių pajėgumų veikla, pastaraisiais metais išaugo ir destrukcinių kibernetinių atakų skaičius“, – teigiama ataskaitoje.
Pastebima, jog informacinių-kibernetinių atakų Lietuvos informacinėje erdvėje sumažėjimo, tačiau pažymima, kad toks sumažėjimas „yra laikinas, susijęs su resursų nukreipimu į Ukrainą“.
Naujausi komentarai