Komisijos atstovė spaudai Eglė Ivanauskaitė BNS teigė, kad etikos sargai prašo teisės aktų, kuriais remiantis buvo suformuota darbo grupė, vykdžiusi pretendentų į teisėjus atranką.

„Kadangi komisija siekia išsiaiškinti, ar darbo grupės nariai yra komisijos priežiūros subjektai, tai komisijai reikia žinoti, kaip darbo grupė suformuota, ir gauti jos formavimo procedūrą reglamentuojančius teisės aktus“, – sakė VTEK atstovė.

„Gavusi tą informaciją, komisija grįš prie klausimo nagrinėjimo“, – pridūrė ji.

Jos teigimu, premjerė Ingrida Šimonytė komisijos prašė nuomonės dėl darbo grupės narių nusišalinimo.

„Ministrė pirmininkė prašė komisijos nuomonės dėl situacijos, kai pretendento į ES Bendrojo Teismo teisėjus atrankai organizuoti darbo grupės posėdyje buvo spręstas klausimas dėl kelių narių nusišalinimo. Ministrė pirmininkė klausė, ar šioje situacijoje buvo susidariusios prielaidos galimam interesų konfliktui ir, ar darbo grupės nariams, kai jie priėmė skirtingus sprendimus dėl nusišalinimo, atrankoje buvo sudarytos vienodos sąlygos visiems pretendentams“, – kalbėjo E. Ivanauskaitė.

BNS anksčiau birželį skelbė, kad Vyriausybė dėl atrankos į ES Bendrąjį Teismą aplinkybių kreipėsi į VTEK.

„Remiantis Vyriausybei pateikta informacija, buvo kreiptasi į VTEK nuomonės, ar nebuvo susidariusios prielaidos darbo grupės nariams galimam interesų konfliktui vertinant kandidatūras į ES Bendrąjį Teismą“, – BNS tuo metu sakė premjerės atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.

Teisingumo ministerijos suburta darbo grupė gegužės pradžioje geriausiu kandidatu į ES Bendrąjį Teismą atrinko dabartinį šio teismo teisėją Virgilijų Valančių.

Atrankoje antrą vietą užėmė Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto dekanas Tomas Davulis, trečią – Europos Komisijos Teisės tarnybos narys Saulius Lukas Kalėda, ketvirtą – Mykolo Romerio universiteto (MRU) dekanė Lyra Jakulevičienė.

Taip pat atrankoje dalyvavę Darijus Beinoravičius, Mažvydas Michalauskas, Tadas Antanaitis ir Lijana Visokavičienė užėmė atitinkamai 5-8 vietas.

Atrankos grupei vadovavo teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska, joje taip pat buvo Seimo kanceliarijos Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Artūras Ridikas Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dėstytojas Tomas Veršinskas.

Taip pat – VU Teisės fakulteto Baudžiamosios teisės bendrosios dalies mokslo centro vadovas Jonas Prapiestis bei MRU Teisės mokyklos atstovas Saulius Katuoka.

Konkretūs nusišalinimai nėra viešai žinomi.

Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska BNS yra teigusi, kad atrankos tvarkoje yra numatyta galimybė tiek komisijos nariams nusišalinti patiems, tiek kandidatams pareikšti jiems nušalinimus, tačiau tai galutiniam įvertinimui nedaro įtakos.

Šiuo metu ES Bendrajame Teisme dirba 2019-aisiais Seimo pritarimu paskirtas buvęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Rimvydas Norkus bei V. Valančius. Nors pastarojo teisėjo kadencija baigėsi užpernai spalį, nesutarus dėl naujo kandidato, jis dirba iki šiol.

2019 metų sausį tuometinis Konstitucinio Teismo teisėjo Gedimino Mesonio kandidatūrai pritarė visos trys Lietuvos institucijos, tačiau ją atmetė Liuksemburge esantis vertinimo komitetas.

Tų pačių metų liepą Vyriausybė jau buvo pateikusi pasiūlymą pratęsti V. Valančiaus buvimą teisme dar vienai kadencijai, tačiau tam nepritarė prezidentas Gitanas Nausėda.

Pernai rudenį atrankoje geriausiu išrinktas buvo tuometinis generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, tačiau jo kandidatūrai nepritarė prezidentas, kuris pačią atranką vadino „ir mažai skaidria, ir neefektyvia, ir nepateisinamai ilgai užsitęsusia“ bei sakė nemanantis, kad E. Pašilis atitinka joje keliamus reikalavimus.

ES Bendrasis Teismas daugiausia nagrinėja ieškinius dėl ES institucijų teisės aktų, tarp jų – valstybių ieškinius Europos Komisijai. Teisėjai į šį teismą skiriami šešerių metų kadencijai.

Lietuvos pasiūlytas kandidatas, preliminariai, pareigas turėtų pradėti eiti antrąjį 2021-ųjų pusmetį.

Teisingumo ministerijos atrinktam kandidatui turi pritarti Vyriausybė ir prezidentas, dėl paskyrimo turi balsuoti ir Seimas. Jei visos šios procedūros įvykdomos, kandidato tinkamumą vertina specialus komitetas Liuksemburge.

Prezidentūra yra sakiusi norinti, kad darbo grupė atrinktų tinkamiausias kandidatūras, o ne vieną kandidatą.