Vyriausybė nusprendė palikti Seimui apsispręsti, kokios trukmės apribojimą siekti parlamentaro mandato nustatyti asmeniui, pašalintam iš pareigų per apkaltą.

Svarstytos darbo grupės išvados

Pirmadienį Vyriausybės pasitarime svarstytos praėjusią savaitę paskelbtos premjero Andriaus Kubiliaus sudarytos teisininkų darbo grupės išvados dėl to, kaip derėtų reaguoti į Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) sausį paskelbtą sprendimą nušalintojo prezidento Rolando Pakso byloje prieš Lietuvą.

EŽTT nusprendė, kad neteisingas ir neproporcingas Lietuvoje nustatytas apribojimas R.Paksui iki gyvenimo pabaigos siekti būti išrinktam į Seimą. Toks ribojimas buvo nustatytas Konstituciniam Teismui 2004 metais išaiškinus, kad Lietuvos Konstitucija neleidžia asmenims, per apkaltą pašalintiems iš užimamų pareigų, kada nors gyvenime siekti tokio posto, kuriame reikia duoti konstitucinę priesaiką.

Savo išvadose darbo grupė nurodė, kad šiuo atveju būtinas Konstitucijos pakeitimas ir pateikė tris galimas pataisų alternatyvas. Visos jos numato, kad apribojimas siekti Seimo nario mandato tokiems asmenims turėtų galioti ne mažiau kaip 10 metų nuo apkaltos. Tačiau Seimui palikta pačiam apsispręsti dėl ilgesnio ar galbūt trumpesnio laikotarpio.

Teikia visas tris alternatyvas

Darbo grupės vadovė, Vyriausybės atstovė EŽTT Elvyra Baltutytė po Vyriausybės pasitarimo pranešė, kad ministrai nusprendė teikti Seimui visas tris darbo grupės pasiūlytas Konstitucijos pakeitimo alternatyvas, paliekant patiems parlamentarams politiškai ir teisiškai apsispręsti, kurią iš jų pasirinkti.

Seimui bus siūlomas ir dešimties metų „konstitucinio karantino“ laikotarpis, tačiau parlamentarai irgi galėtų patys balsavimu nuspręsti, kokios trukmės jis galėtų būti.

„Pritarėme teisininkų išvadoms ir siunčiame jas į Seimą. Yra suformuota labai aiški teisininkų argumentacija, kuria vadovaudamasi Seimo nariai galės pasirinkti, kaip šiuo atveju pakeisti Konstituciją“, - sakė premjeras A.Kubilius.

Jis pabrėžė, kad iniciatyvą keisti Konstituciją oficialiai gali teikti Seimo nariai, o ne Vyriausybė.

Premjeras pareiškė tikįs, kad dar šiame Seime gali įvykti balsavimas dėl Konstitucijos pataisų priėmimo, nors ir nesiėmė prognozuoti, ar dabartinės kadencijos parlamente atsiras pakankamai politinės valios išspręsti šį klausimą.

Vyriausybė negali inicijuoti

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius irgi pabrėžė, kad pagal teisininkų darbo grupės išvadas yra būtina keisti Konstituciją, sprendžiant vadinamąjį R.Pakso klausimą. „O tai gali daryti tik Seimas. Vyriausybė negali turėti konkrečios iniciatyvos šiuo atveju, negali teikti tik vienos alternatyvos. Todėl ir buvo priimtas sprendimas perduoti Seimo narių apsisprendimui visas teisininkų siūlomas alternatyvas“, - sakė ministras.

Pats R.Šimašius pasisakė už tai, kad būtų priimtas „siauriausias įmanomas“ Konstitucijos pataisų variantas, kuriuo į Pagrindinį šalies įstatymą įrašoma nuostata dėl to, kad dešimt ar daugiau metų yra ribojama asmens, pašalinto iš pareigų apkaltos proceso tvarka, teisė siekti Seimo nario mandato. „Visokie išvestiniai dalykai galėtų būti nagrinėjami ateityje plėtojant konstitucinę doktriną šiuo klausimu“, - pastebėjo ministras.

„Tačiau visi variantai galimi, Seimas dėl to turi galutinai apsispręsti“, - tvirtino parlamentaro mandato neturintis R.Šimašius.

„Ne mažiau kaip dešimt metų“

Darbo grupės siūlomos pirmosios alternatyvos atveju būtų keičiamas Konstitucijos 56 straipsnis, papildant jį punktu, kad asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų už priesaikos sulaužymą arba šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, Seimo nario pareigas galėtų eiti tik po dešimties metų.

Antrosios alternatyvos atveju siūloma kartu su 56-uoju keisti ir 78 Konstitucijos straipsnį, nurodant, kad asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų už priesaikos sulaužymą arba šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, negali būti renkamas prezidentu ar eiti jo pareigų.

EŽTT išvadoje dėl R.Pakso nėra nieko kalbama apie jo teises siekti Lietuvos prezidento posto, tik minimas Seimo nario mandatas, kurį per apkaltą pašalintas pareigūnas galėtų gauti po tam tikro laikotarpio nuo pašalinimo.

Trečiąja teisininkų darbo grupės alternatyva siūloma keisti 74 Konstitucijos straipsnį, jame numatant, kad asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų už priesaikos sulaužymą arba šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, negali užimti tam tikrų pareigų - Prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo, arba visų pareigų, kurių užėmimas susijęs su konstitucinės priesaikos davimu. Tokie asmenys gali būti renkami Seimo nariais ne anksčiau nei po 10 metų.

Reikia mažiausiai 94 balsų

Seime pateiktąsias alternatyvas pirmiausia turėtų apsvarstyti parlamento vadovai bei Teisės ir teisėtvarkos komitetas, paprastai atsakingas už Konstitucijos pataisas. Tuomet Seimo plenariniam posėdžiui gali būti teikiama viena pasirinkta ir politiškai bei teisiškai suderinta alternatyva, už kurią parlamentarai balsuotų.

Norint priimti Konstitucijos pataisą, reikia kad už tai du kartus su ne mažesne kaip trijų mėnesių pertrauka balsuotų ne mažiau kaip 94 parlamentarai iš 141.

Jeigu būtų nustatytas ne mažesnis kaip 10 metų apribojimų laikotarpis, opozicinės Tvarkos ir teisingumo partijos pirmininkas europarlamentaras R.Paksas kitąmet rudenį dar negalėtų dalyvauti eiliniuose Seimo rinkimuose.