Vyriausybė antradienį posėdyje pritarė pataisoms, kurios leis teismams daugiau nusikaltėlių atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Baudžiamojo kodekso pataisomis, kurias toliau svarstys Seimas, siekiama subalansuoti laisvės atėmimo bausmės taikymo praktiką, tuo pačiu sumažinant šia bausme nubaustų asmenų skaičių Lietuvoje, nurodo pakeitimus rengusi Teisingumo ministerija.

„Teisės teoretikai ir praktikai pripažįsta, kad bausmių skyrimo politika Lietuvoje nėra subalansuota. Ne visi asmenys, kurie yra nuteisiami realiomis laisvės atėmimo bausmėmis, yra pavojingi visuomenei, tačiau jų išlaikymas įkalinimo įstaigose valstybei ir mokesčių mokėtojams brangiai kainuoja“, – ministerijos pranešime teigia teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Kodekso pataisose siūloma įvesti alternatyvias bausmes – baudą, laisvės apribojimą ar areštą – už kai kuriuos nusikaltimus, už kuriuos šiuo metu teismai gali skirti tik laisvės atėmimo bausmę. Baudos, siekiančios iki 195 tūkst. litų, galėtų būti skiriamos, pavyzdžiui, už didelės vertės svetimo turto vagystę ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčių vertybių vagystę (šiuo metu numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų), už sukčiavimą, kai įgytas didelės vertės svetimas turtas (gresia laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų), didelės vertės svetimo turto pasisavinimą (laisvės atėmimas iki 10 metų), didelės vertės svetimo turto iššvaistymą (laisvės atėmimas iki 7 metų).

Lietuva yra tarp šalių, turinčių vieną didžiausių įkalintų asmenų skaičių Europos Sąjungoje, pažymi ministerija.