Galutinį 2021-2030 metų planą, kuris iki šių metų pabaigos bus pateiktas Europos Komisijai, planuojama patvirtinti gruodžio 18 dienos Vyriausybės posėdyje, pranešė Vyriausybės kanceliarija. Dabar planas pateiktas viešajai konsultacijai. 

Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad Europos Sąjunga kelia sau ambicingus tikslus iki amžiaus vidurio pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos ir atsisakyti šiltnamio efektą sukeliančių dujų, todėl kova su klimato kaita yra ir ilgus metus išliks tarp svarbiausių Bendrijos tikslų.

Pasak pranešimo, Lietuva laikysis visų įsipareigojimų, kuriuos ES prisiėmė Jungtinių Tautų darnaus vystymosi ir Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos tikslais.

Šie įsipareigojimai iš esmės apima tris užduotis, kurias privaloma atlikti iki 2030 metų: 40 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas (palyginti su 2005 metais), bent 32,5 proc. pagerinti energijos vartojimo efektyvumą ir iki 32 proc. padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį visoje energetikoje.

Lietuvai, kaip ir kiekvienai ES narei, yra nustatyti konkretūs rodikliai. Iki 2030 metų šalis turi pasiekti, kad emisijos sumažėtų 9 proc. (palyginti su 2005 metais), taip pat bent 1,5 karto (palyginti su 2017 metais) sumažinti energijos vartojimo intensyvumą bei iki 45 proc. padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį visoje energetikoje.

Planuojama, kad įgyvendinus visas numatytas priemones iki 2030 metų Lietuvos transporto sektoriuje emisijos sumažės 8,1 proc., žemės ūkyje – 9,1 proc., pramonėje – 9,8 proc., o atliekų sektoriuje – 52,4 procento.

Kaip ir kiekviena ES narė, Lietuva turi Europos Komisijai pateikti Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą, kuriame konkrečiai nurodoma, kaip valstybė pasieks jai nustatytus klimato kaitos rodiklius. Neįgyvendinus įsipareigojimų, Lietuvai apyvartinių taršos leidimų (ATL) išpirkimas kainuotų iki 300 mln. eurų per dešimtmetį.

Vyriausybės parengtame plane numatoma, kad priemonėms įgyvendinti reikės apie 14 mlrd. eurų investicijų.