„Pastarieji keli metai su kaupu įrodė, kad nevyriausybinės organizacijos dažnai tampa pirmuoju kritinėje situacijoje atsidūrusių žmonių ramsčiu, o taip pat yra pelniusios Lietuvos piliečių pasitikėjimą, todėl geba telkti jėgas efektyviai pagalbai tiems, kuriems jos labiausiai reikia“, – sakė premjerė I. Šimonytė, kurios potvarkiu sudaryta darbo grupė.

Anot ministrės pirmininkės, formatas, kuriame galima „dalintis įvairių sričių patirtimi ir savuoju matymu, jau pasitvirtino esąs naudingu ir, tikiu, tokiu išliks ateityje“.

Darbo grupė sudaryta iš 19 nevyriausybinių organizacijų atstovų, tarp jų – Lietuvos Carito, labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“, viešosios įstaigos „Stiprūs kartu“, „Paramos vaikams centro“, Maltos ordino, Šaulių sąjungos ir kitų organizacijų vadovai arba deleguoti asmenys. 

Kaip skelbiama pranešime, nevyriausybinių organizacijų atstovus jungianti darbo grupė koordinuos pagalbos teikimą, informuos Vyriausybę apie visuomenines iniciatyvas, susijusias su neigiamų padarinių šalinimu, taip pat apie su pagalbos teikimu susijusias problemas bei teiks siūlymus dėl galimų problemų sprendimo būdų.

Šiuo metu darbo grupė prisideda sprendžiant karo pabėgėliams iš Ukrainos Lietuvoje kylančius iššūkius.

Pirmadienį įvykusiame posėdyje aptarti Ukrainos karo pabėgėliams Lietuvoje kylantys iššūkiai dėl asmens registracijos ir dokumentų išdavimo, jų apgyvendinimo, socialinių paslaugų, psichologinės pagalbos labiausiai pažeidžiamiems asmenims teikimo.

Nuo Rusijos karinės invazijos į Ukrainą pradžios Lietuvoje registruota daugiau kaip 57 tūkstančiai Ukrainos piliečių, pasitraukusių iš šalies dėl karo. Iš jų daugiau kaip 22 tūkstančiai yra vaikai iki 18 metų.