Keturi kareiviai ir katė

Sovietmečiu buvo populiarus lenkiškas serialas apie Antrąjį pasaulinį karą "Keturi tankistai ir šuo".

Šiandienos hibridinio karo bei Krymo aneksijos herojais tapo keturi pėstininkai ir katė.

Būtent tokiomis žaislinių modeliukų figūrėlėmis, kurios nedviprasmiškai simbolizuoja Ukrainai priklausiusio pusiasalio užgrobimą, sėkmingai prekiaujama ir Lietuvoje.

Nedidelėje dėžutėje, kurios viršelyje pavaizduoti moderniai ginkluoti kariai, rusiškai užrašyta "Šiuolaikiniai Rusijos pėstininkai "Mandagūs žmonės".

Nedviprasmiška aliuzija į vadinamuosius žaliuosius žmogeliukus, "mandagiai" įsiveržusius ir pavergusius Krymą.

Šios žaislo pakuotės viduje ir yra tų simbolinių "didvyrių" – keturių kareivių ir katės figūros. Nurodytas gamintojas – Rusija, kaina Lietuvoje – 8,7 euro.

Vilniuje išėmė iš prekybos

Užvakar dėl "Mandagių žmonių" skandalas kilo Vilniuje, kur šį akibrokštą rusiškų knygų knygyne Geležinkelio gatvėje pastebėjo vienas pilietiškas vilnietis.

Po viešo pasipiktinimo kontroversiškas žaisliukas ten iš prekybos dingo. Nežinia, buvo parduotas ar savininkų sąmoningai išimtas iš lentynų.

Tuo sostinėje viskas ir pasibaigė. Tačiau Klaipėdoje – anaiptol.

Čia taip pat yra rusiškų knygų knygynas Taikos prospekte, kuris, pasirodo, priklauso tai pačiai bendrovei, kuri skandalingu modelių rinkiniu "Mandagūs žmonės" prekiavo ir Vilniuje.

Sostinėje propagandinis žaisliukas dingo iš viešumos, o Klaipėdoje veikiausiai nuspręsta į tai nekreipti dėmesio.

Šį žaislą dar vakar buvo galima ten įsigyti. Tuo įsitikino patys dienraščio "Klaipėda" žurnalistai.

"Minkštojo" karo elementas

Buvęs Valstybės saugumo departamento Klaipėdos skyriaus vadovas Algirdas Grublys, išgirdęs apie tokių žaislų prekybą uostamiestyje, pabrėžė, kad tai nėra nekaltas dalykas, o vadinamojo minkštojo karo elementas.

Esą tokį informacinį karą Rusija prieš Lietuvą intensyviai vykdo jau antrus metus.

Aš tą žaidimą vertinu kaip kokią pašvinkusią mėsą, kurią reikėtų grąžinti atgal jos tiekėjams.

"Tas karas turi įvairias formas ir tie žaislai – viena jų. Man tik keista, ar tie, kurie užsako tokius žaidimus, nesuvokia, kokį poveikį jie daro, ar tai yra sudėtinė to karo dalis. Žmogus, atsakingas už prekių priėmimą, turėtų suvokti, kas priimtina šioje valstybėje, o kas ne. Juk paprastai netinkamą prekę grąžiname gamintojui. Ir šiuo atveju aš tą žaidimą vertinu kaip kokią pašvinkusią mėsą, kurią reikėtų grąžinti atgal jos tiekėjams", – įsitikinęs A.Grublys.

Turėtų suklusti tarnybos

A.Grublys pripažino, kad Lietuvoje neegzistuoja cenzūra, ir niekas nekontroliuoja, kokio turinio knygomis vienur ar kitur prekiaujama.

Esą tų knygų įvežimas į Lietuvą – toks pat, kaip ir vaistų atgabenimas iš Kaliningrado. Jie yra nelegalūs, bet kas nori, tas juos perka.

"Taip ir dėl knygų, niekas jų necenzūruoja. Ir tie žaisliniai žalieji žmogeliukai yra savotiška karo propaganda, manyčiau, kad į tai turėtų reaguoti teisėsauga. Nes mūsų valstybė turi tvirtą poziciją dėl Rusijos veiksmų Kryme ir ta atvira propaganda turėtų susilaukti pareigūnų dėmesio", – įsitikinęs A.Grublys.

Seimo Nacionalinio saugumo ir valstybės gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas mano, kad, gindama viešąjį interesą, turėtų reaguoti ir Vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

"Juk jeigu tai yra žaislas, skirtas vaikams, turėtų būti vertinamos ne tik medžiagos, iš kurių jis pagamintas, bet šiuo atveju jį reikia vertinti ir pagal kitus komponentus. Pirmiausia, kokią žinią skleidžia tas daiktas. O čia gi yra akivaizdus Krymo aneksijos šlovinimas", – įvertino A.Anušauskas.

Nuoseklus protų nuodijimas

Pasak Seimo nario, dauguma žmonių Lietuvoje jau apsiprato su Rusijos propaganda ir jiems tai atrodo visiškai nereikšminga.

Esą, kam reikia kreipti dėmesį į kokią nors propagandinę knygą, žaislą, filmą, nes tai jokios įtakos mąstantiems žmonėms nedaro.

Jeigu į tai nekreiptume dėmesio, veikiausiai ilgainiui dalis jaunuolių būtų taip prisitaikę prie Rusijos propagandos.

"Tačiau realiai tai yra nuoseklios Rusijos šovinistinės politikos šlovinimo tąsa pačiomis įvairiausiomis formomis, ir tą reikia matyti. Jeigu į tai nekreiptume dėmesio, veikiausiai ilgainiui dalis jaunuolių būtų taip prisitaikę prie Rusijos propagandos, kad bet kuri nesąmonė apie Lietuvos istoriją, Lietuvos kariuomenę jiems jau būtų priimtina", – teigė A.Anušauskas.

Tai yra bet kokią informaciją jie priimtų nekritiškai.

Esą tokių nekritiškų, Rusijos propagandai pakančių piliečių ugdymas ir yra jų tikslas.

Taikinys – vaikai

Informaciniame kare esą dažnas atvejis, kai propaganda skleidžiama, prisidengiant ne tik meno kūriniais, bet ir įprastais buities daiktais, tarp jų – žaislais.

Dažniausiai pagrindinis propagandos taikinys – neutralioji dauguma, t. y. žmonės, kuriems minima problema iš pirmo žvilgsnio nėra aktuali.

Ir tai liečia ne tik suaugusiuosius, kurie galbūt yra išsiugdę tam tikrą skepticizmą, kritiškumą, analitinį mąstymą, taigi – įgiję psichologinį imunitetą, bet propaganda tikslingai nukreipta ir į vaikus.

Propagandos kūrėjai žino, kad juos paveikti labai svarbu, nes šie žmonės kada nors užaugs, taps piliečiais, o gal net politikais, todėl svarbu nuo pat mažumės jų galvose sėti sėklą, kuri vėliau užaugtų į medį ir galbūt turėtų įtakos jų sprendimams.

Vaikai tokio imuniteto kol kas neturi, todėl juos labai lengva paveikti populiarinant tam tikro pobūdžio animaciją, žaislus, saldumynus, kompiuterinius žaidimus.

Rusiški žaisliniai kareivėliai – "žalieji žmogeliukai" tipiškas viso to pavyzdys.

Todėl norint apsaugoti vaikus labai svarbu ne tik drausti Lietuvai priešiškų jėgų primetamas interpretacijas populiarinančią vaikišką produkciją, bet ir sukurti jai alternatyvą.

Istorinė patirtis

Antrojo pasaulinio karo metu Jungtinėse Valstijose buvo itin didelis dėmesys skiriamas komiksams. Triko apsitempę herojai Supermenas, Kapitonas Amerika ir kt. šauniai gelbėjo pasaulį, mušdami Trečiojo reicho bei kitų Ašies valstybių kariškius.

Tokiu būdu buvo siekiama: sutelkti žmones, t. y. įtikinti, jog vykstantis karas yra svarbus visos JAV visuomenės reikalas, skatinti budrumą ir atsiminti, jog visur gali būti priešo šnipų, paneigti priešo (Ašies valstybių) propagandą, įtvirtinti priešo įvaizdį gyventojų sąmonėje kaip antžmogišką pabaisą, kurią būtina nugalėti bet kokia kaina, įtikinti gyventojus, jog sąjungininkai kovoja dėl bendro tikslo.

Tokia "kontrpropaganda" visų pirma ankstyvame amžiuje vaiką ar paauglį skatino būti patriotišką, pilietišką, didžiuotis savo šalimi ir jos santvarka, priešiškai žvelgti į visus, kurie jai kelia grėsmę.

Vėlesniame amžiuje, žmogui jau užaugus ir įgijus išsilavinimą, jam yra lengviau atpažinti tiek politinę propagandą, tiek reklamą bei kritiškai vertinti jį pasiekiančią informaciją, taigi kontrpropaganda tarsi skiepai, kurie suteikia tam tikrą skepticizmo imunitetą individo sąmonei.