Kasmet trečiąjį lapkričio sekmadienį minima Pasaulinė žuvusių eismo įvykiuose atminimo diena. Ši tradicija atsirado 2005 m., kai ją minėtina diena paskelbė Jungtinės Tautos ir Pasaulio sveikatos organizacija.

Užkrečiantys pavyzdžiai

Prie pėsčiųjų perėjos artėja du pypliai. Vienam gal devyneri, kitas akivaizdžiai jaunesnis. Net pasilenkę dairosi į kairę ir dešinę ir vėl į kairę, į dešinę. Prie perėjos priartėjęs automobilis sustoja. Mažyliai nepatikliai žiūri į mašiną. Dar kartą apsižvalgo. Pirmi nedrąsūs žingsniai. Automobilis stovi. Tada mažieji pėstieji išsitiesia ir pasitikėdami savimi šauna per gatvę. Automobilis ramiai pajuda ir nuvažiuoja.

"Galėtų būti pavyzdys visiems, – tokį reginį įvertino garbaus amžiaus kaunietė Irena Kazlauskienė. – Atsipalaiduoju tik tada, kai išgirstu anūką rakinantį duris. Iki to momento mintimis einu su juo per kiekvieną gatvę ir nerimauju, ar nepaskubės, ar bus laiku pamatytas automobilio vairuotojo."

Šiemet iki lapkričio 12 d. Lietuvos keliuose žuvo 216 žmonių. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu – keturiais daugiau. Galutinė praėjusių metų statistika verčia itin sunerimti. 2013 m. nuo lapkričio vidurio iki metų pabaigos žuvo net 46 žmonės.

Pagal žuvusiųjų skaičių, tenkantį vienam milijonui gyventojų, Lietuva užima vieną iš pirmaujančių vietų tarp Europos šalių.

Greitis žudikas

Pernai įskaitinių įvykių skaičius pasiekė 3 417. Tai šiek tiek daugiau nei 2012 m. Saugaus eismo sergėtojai pažymi, kad avarijų ir žuvusiųjų skaičius pasisuko į gerokai mažesnę pusę, tačiau mirtį nešančių skaudžių eismo įvykių priežastys išliko tos pat – viršijamas leistinas greitis ir pačių pėsčiųjų bei dviratininkų elgesys.

Praėjusią savaitę Nemenčinėje automobilis rėžėsi į medį, lūžo pusiau. Vienas žmogus nuo smūgio iškrito iš mašinos. Kitą ugniagesiai gelbėtojai vadavo iš sumaitota metalo krūva virtusio automobilio. Nė vienam jų atskubėję medikai jau nebegalėjo padėti.

Po nelaimės pareigūnams įvykio liudininkai pasakojo, kad automobilis skriejo didžiuliu greičiu. Lenkdamas visureigį, jis tapo nevaldomas, mašiną pradėjo mėtyti ir automobilis šonu rėžėsi į medį.

Radviliškio rajone žuvo ant kelio gulėjęs žmogus. Šie neseni įvykiai tik patvirtina nesikeičiančias priežastis – vairuotojų viršijamas greitis ir pačių pėsčiųjų, dviratininkų neatsakingas elgesys. Prasidėjus tamsiajam metų laikui, pėstieji ir dviratininkai dažniausiai žūva tamsiu paros metu.

Mylėti save

"Žmonės turėtų labiau save mylėti ir rūpintis savimi", – kaip vaistą nuo visų eismo nelaimių pateikė Lietuvos kelių direkcijos Eismo saugumo skyriaus vedėjo patarėjas Antanas Čereška.

Esą būtent tokia filosofija verčia mus būti atsakingus ir pareigingus kitų atžvilgiu. Specialistas pabrėžė, kad vertinant daugelio metų statistiką, net praėjusių 60 metų, pastaraisiais metais žuvusiųjų rodikliai yra patys mažiausi.

"Reikėtų turėti omenyje ir tai, kad prieš 60 metų žuvusiais keliuose buvo laikomi tik tie, kurių gyvybė užgesdavo vietoje. Dabar į žuvusiųjų keliuose statistiką patenka ir tie, kurie po eismo įvykio per 30 dienų mirė. Patikslinus senąją statistiką reikėtų dar pridėti apie 15–30 proc. žuvusiųjų", – paaiškino A.Čereška.

Stebint statistiką nuo 1958 m., pernai žuvusiųjų skaičius buvo mažiausias. Specialistai pastebi, kad šiemet ne tik Lietuvoje, o ir Latvijoje bei Estijoje skaičiuojamas didesnis žuvusiųjų skaičius negu pernai.

Elgesys – kultūros išraiška

Kas verčia žmones elgtis neatsargiai, rizikuoti ne tik savimi, bet ir kitais? Smulkiai aprašinėjamos nelaimių aplinkybės, kaltininkai narstomi po kaulelį, skausmo ašarų neslepiantys artimieji – kiekvienos avarijos palydovas. "Elgesys kelyje atspindi žmogaus vidinę kultūrą", – įsitikinęs A.Čereška.

Daugelis mano, kad važiuoti 10 km/val. didesniu greičiu, nei leistinas, nieko blogo. Už tai baudžiama tik įspėjimu. Pasak A.Čereškos, deja tai nepasitarnauja didesniam eismo saugumui. Jeigu mieste leidžiamas greitis yra 50 km/val., tai už viršijimą, kad ir nedidelį, turėtų būti realesnė bauda. Jeigu žmogus pats nesupranta, baudomis reikia priminti apie įstatymo svarbą.

Šiemet Vilniuje, Šiaurės miestelyje, žuvo per perėją ėjusi mergina. Buvo nustatyta, kad ją partrenkęs automobilis važiavo 62 km/val. greičiu. Sunku, aišku, tiksliai nuspėti, bet nemaža tikimybė, jeigu greitis būtų buvęs mažesnis – 50 km/val. – partrenkta mergina dabar būtų gyva.

"Per vieną naktį netapsime kultūringi ir gerai gyventi nepradėsime. Tokie dalykai keičiasi ne per vienus metus. Eismo įvykių ir sužeistųjų sumažėjo, todėl drąsiai galima teigti, kad padėties gerėjimo keliu einame jau tvirčiau", – pastebėjo A.Čereška.

Atsisukti į vertybes

Minint Pasaulinę žuvusiųjų eismo įvykiuose dieną Bažnyčia taip pat ragina susitelkti šioms mintims. "Dažniausiai prisimename tik žuvusiuosius, tačiau labai daug skausmo lieka ir tose šeimose, kuriose vienas iš narių nukenčia. Suluošinami likimai. Kartais nepagalvojame, kokia nepavydėtina situacija tenka šeimoms, kuriose po eismo įvykio vienas iš narių lieka neįgalus. Tad sekmadienį melsimės ne tik už žuvusiuosius, o ir už sužeistuosius, už tas šeimas", – sakė Įgulos bažnyčios kapelionas kunigas Tomas Karklys.

Po šv. Mišių ir vėl bus dalijami atšvaitai, šviesą atspindinčios liemenės. Viskas tik tam, kad kuo paprasčiau būtų apsisaugoti kelyje. Kunigas pats buvo išvykęs su policijos pareigūnais patruliuoti į gatves. T.Karklys suskaičiavo, kad per pusantros valandos tamsiu paros metu sutiko apie 50 žmonių be atšvaitų.

Kunigas T.Karklys visiškai pritarė, kad įstatymus pažeidžiantis elgesys yra mūsų kultūros stoka. "Pirmiausia žmonės turėtų prisiminti vertybes. Kai supainiojame prioritetines vertybes – žmogų, šeimą, bendražmogiškas vertybes, kurios yra mūsų socialinio gyvavimo pagrindas, kai tai nustumiama į antrą planą, atsiranda abejingumas aplinkai", – aiškino kunigas.

Pasak T.Karklio, žmogus turi tapti sąmoningas, jausti savisaugą, būti supratingas, kad ėmęs saugotis imtų saugoti ir kitą. Savaime tie dalykai nepasidaro, todėl Bažnyčia ir stengiasi per šeimas, per tėvus pasiekti širdis ir padėti atrasti sąmoningumą bei savivertę, kad situacija keliuose keistųsi.