Seimas antradienį patvirtino įstatymą dėl kompensacijos žydams už totalitarinių režimų nusavintą turtą. Plenariniame posėdyje už šio įstatymo projekto priėmimą balsavo 82 Seimo nariai, prieš buvo 7, susilaikė 16 parlamentarų.

Įsigalios nuo šių metų gruodžio

Įstatymas, kuriuo, kaip rašoma jame pačiame, „siekiama atkurti istorinį teisingumą ir gera valia kompensuoti už okupacijų laikotarpiu neteisėtai nusavintą Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą“, įsigalios nuo šių metų gruodžio 1 dienos, jeigu šį teisės aktą pasirašys Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Valdantysis Liberalų sąjūdis Seimo posėdyje siūlė kuriam laikui atidėti įstatymo priėmimą, tvirtindamas, kad jis dar „pernelyg žalias“, nepakankamai parengtas, jam yra nemažai teisininkų pastabų. Tačiau dauguma parlamentarų balsavimu atmetė tokį liberalų siūlymą.

Įstatymo dėl kompensacijos žydams išmokėjimo oponentai jį pavadino „duokle“. „Tiesa labai paprasta – norime įsipareigoti sumokėti duoklę. Kitaip to nepavadinsi. Abejočiau dėl šio veiksmo skaidrumo“, - sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Laimontas Dinius.

„Mes darome negerą precendentą Lietuvos teisėje“, - pastebėjo socialdemokratas Algirdas Sysas.

A.Kubilius dėkojo G.Kirkilui

Tačiau dauguma Seimo narių nepritarė tokioms nuomonėms. „Mes privalome pasakyti, kad ne tik norime, bet ir galime grąžinti savanoriškai, kompensuoti už tas skriaudas, kurias žydai patyrė“, - sakė Darbo partijos frakcijos narys Kęstutis Daukšys.

„Čia daugiau moralinis, o ne teisinis dalykas. Jeigu būtų įmanoma tiesioginiams paveldėtojams grąžinti turtą ar kompensuoti, tai ir būtų padaryta. Bet tai neįmanoma padaryti dėl siautėjusio holokausto ir nebelikusių paveldėtojų. Todėl čia daugiau tik geros valios gestas“, - teigė konservatorius Česlovas Stankevičius.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras užsiminė, kad tokia kompensacijos formulė, kokią pasirinko Lietuva, nėra nauja. „Tai nėra nuo lubų nurašytas modelis. Jis daug kur pritaikytas, yra veikęs, įskaitant ir Vokietiją, kitas tautas“, - teigė jis.

Premjeras Andrius Kubilius padėkojo Seimui už šio „svarbaus ir ilgai rengto įstatymo“ priėmimą. „Noriu padėkoti Gedimino Kirkilo vyriausybei, kuri paliko mums šio įstatymo koncepciją, noriu padėkoti žydų bendruomenėms, kurios labai konstruktyviai bendradarbiavo, ieškant formulės, kaip dera išspręsti šį skaudų klausimą“, - sakė jis.

Laikosi nevienodų nuomonių

Žydai vienos nuomonės dėl įstatymo neturi nesutardami, kas turėtų valdyti kompensacijos lėšas.

Įstatymą remiančios Lietuvos žydų bendruomenės pirmininko pavaduotoja Faina Kukliansky sako, jog visos žydų organizacijos ir bendruomenės galės būti atstovaujamos kompensaciją valdysiančiame fonde. "Nežiūrint to, kad mes esame dauguma, mes mielu noru kviesime bendradarbiauti visus, kurie to norės, jeigu kas nors nenorės, tai nebegali priverst", - Seime žurnalistams sakė F.Kukliansky, pranešė BNS.

Pasak jos, kompensacija turėtų būti naudojama finansuoti kultūros ar kitokiems projektams, ir prieštaravo įstatymo oponentų norui, kad šie pinigai būtų tiesiog padalinti atskiroms bendruomenėms.

F.Kukliansky dėkojo parlamentarams ir sakė, jog priimdama tokį įstatymą Lietuva siunčia žinią pasauliui įvykdžiusi įsipareigojimus žydų bendruomenei.

Tuo tarpu įstatymui prieštaravusios Kauno žydų religinės bendruomenės vadovas Mauša Bairakas sako, jog jie kompensacijos dalybose nedalyvaus, ir procesą iš anksto sako būsiant neskaidriu. Bendruomenės atstovo teigimu, kompensacija turėjo būti skirta valdyti ne fondui, o atskiroms žydų religinėms bendruomenės, kurių Lietuvoje oficialiai registruotos trys.

"Mes nenorime šitose nešvariose dalybose dalyvauti. Aš visada buvau prieš fondus, jūs žinot, kas tie fondai, ir tie visi saugikliai Seime - tai čia pasakos, kai fondai gauna lėšas, jos tampa jo nuosavybe. Šiandien valstybėje yra pripažintos trys religinės organizacijos, kokia problema procentaliai padalinti? Mums reikalingi šiandien pinigai, kad galėtume egzistuoti, bet mes nenorime iš tų žmonių, iš sovietinės buvusios kuopelės, imti kažkokius pinigus, kurie neturi teisės jų paimti ir dalinti", - kalbėjo M.Bairakas.

Tikimasi, kad padės išsaugoti žydų palikimą

Pagal įstatymą, už nusavintą žydų turtą 2013-2023 metais per specialiai sukurtą fondą būtų išmokėta 128 milijonų litų kompensacija.

Vyriausybė, parengusi tokio įstatymo projektą, pareiškė tikinti, kad „kompensacija prisidės prie kultūrinio Lietuvos žydų bendruomenės palikimo Lietuvoje išsaugojimo ir jos dabartinių poreikių tenkinimo“.

Įstatymas buvo parengtas, kad būtų kompensuotas žydų bendruomenių turėtas turtas, kuris anksčiau buvo naudojamas religiniams, kultūros, švietimo, mokslo ar labdaros tikslams ir kuris buvo nusavintas nacistinio bei sovietinio totalitarinių režimų.

Kompensacijos forma pasirinkta, nes įvairiuose Lietuvos miestuose istoriškai gyvavusios žydų religinės bendruomenės holokausto metu buvo sunaikintos, todėl jų turto restitucija vadovaujantis galiojančiais įstatymais nėra galima.

Apklausa: dauguma - prieš kompensacijas

Pagal šį įstatymą išmokėta piniginė kompensacija galės būti naudojama tik Lietuvos žydų religiniams, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto, švietimo, mokslo tikslams Lietuvoje.

Anot įstatymo rengėjų, priėmus įstatymą būtų pademonstruota gera valia atkuriant istorinį teisingumą, pagerinti lietuvių ir žydų tautų santykiai, taip pat išreikšta pagarba žmogaus teisėms bei įsipareigojimams, prisiimtiems prieš pasaulio žydų bendruomenę ir tarptautines organizacijas.

Be to, tikimasi, kad turto perdavimas suteiktų Lietuvai politiškai tvirtesnes pozicijas, derantis su Rusija dėl totalitarinio režimo padarytos žalos atlyginimo.

Visuomenės nuomonių tyrimas parodė, kad 58 procentųa apklaustųjų nepritaria kompensacijai. Paramą jos mokėjimui išsakė tik 13 proc. apklaustųjų, 29 proc. teigė neturintys nuomonės.

Lietuvoje prieš Antrąjį pasaulinį karą gyveno apie 200 tūkst. žydų, bet holokausto metu didžioji jų dalis buvo išnaikinta nacių ir vietos kolaborantų. Šiuo metu, anot žydų bendruomenės, Lietuvoje gali gyventi apie 5 tūkst. žydų.