Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) griežtai nepritaria, kad moksleivio krepšelio lėšas būtų galima naudoti dengti įsiskolinimams, sako švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė.

"Ministerija, sužinojusi apie tokios nuostatos įrašymą į įstatymą, labai susirūpino, ir noriu pareikšti, kad griežtai nepritariame, kad ši nuostata būtų įrašyta į įstatymą, kadangi tai sudarytų prielaidas spausti mokyklų vadovus taupymui. ŠMM pozicija yra aiški - nepritariame, griežtai nepritariame, kad ši nuostata būtų įrašyta, kadangi tai įtakotų ugdymo kokybės užtikrinimą", - sakė G.Krasauskienė spaudos konferencijoje Seime ketvirtadienį.

Kitų metų biudžeto projekte siūloma nemažinti lėšų mokinio krepšeliui. Tačiau profsąjungoms kliūva tai, kad šias lėšas galima panaudoti ne tik tiesiogiai švietimui ar mokytojų algoms, bet ir, pavyzdžiui, mokyklų įsiskolinimams. Finansų ministerijos pateiktame kitų metų biudžeto projekte nurodoma, kad savivaldybės mokinio krepšeliui finansuoti turėtų gauti 1,931 mlrd. litų, 2013 metų biudžete tam skirta 1,933 mlrd. litų.

"Visus čia esančiua spaudos konferencijoje suneramino atsiradusi valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto įstatyme formuluotė, kad sutaupytos lėšos oficialiai gai būti panaudojamos savivaldybės nuožiūra įsiskolinimams likviduoti. Aš manau, kad nei vienas, suvokęs ir įsigilinęs į mokyklos veiklą, švietimo specifiką žmogus, tikrai nesutinka su šia formuluote ir niekad nesutiks", - spaudos konferencijoje sakė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė "darbietė" Audronė Pitrėnienė.

Ji tvirtino, jog ir šiuo metu mokyklos turimomis lėšomis negali įgyvendinti ugdymo plano, leisti mokytojams kelti kvalifikaciją ir t.t. "Šiandien turime daugybę pavyzdžių, kai mokyklos negali lanksčiai ir pilnai įgyvendinti ugdymo plano, mokyklos negali visiems mokytojams leisti atestuotis ir gauti aukštesnę kvalifikaciją, mokyklose mokytojų koeficientas didžiojoje dalyje yra pats mažiausias, nes kitokių galimybių nėra, visa tai suponuoja didžiulę grėsmę, jeigu dar iš krepšelio pradėtume mokėti įsiskolinimus už elektrą, šilumą, mokėti techniniam personalui atlyginimus už darbą, tai būtų didelė bėda", - kalbėjo A.Pitrėnienė.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Eugenijus Jesinas kritikavo ugdymo finansavimo pagal vadinamąją mokinio krepšelio metodiką sistemą.

"Premjeras susitikime su mūsų profesine sąjunga pripažino, kad mokinio krepšelis iš tikrųjų yra ydingas, kad jis žlugdo švietimo sistemą, o tai mes galime pasakyti atsakingai, nes dabartinė mokinio krepšelio metodika nepadengia ugdymo planų, visos ugdymo valandos naudojamos tik minimaliai, mokiniams nėra pasirinkimo, neformalaus ugdymo valandos yra minimalios, taipogi mokytojai gauna minimaliai valandų ugdymo veiklai", - kalbėjo E.Jesinas.