Kai kurie Lietuvos universitetai būsimus studentus žada rengti nuo darželio. Mokslininkai tirs, ko trūksta, kad vaikų kelias į mokslą ir adaptacija mokyklose, universitetuose taptų lengvesnė.

Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai įsitikinę, kad glaudesnis aukštųjų mokyklų ir ugdymo įstaigų bendradarbiavimas palengvins moksleivių prisitaikymą pertvarkant mokyklų tinklą, be to, kels švietimo darbuotojų kvalifikaciją.

Bendradarbiavimo sutartį su Mykolo Romerio universitetu pasirašyti ketinantis Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos direktorius tikisi, kad bendradarbiavimas su aukštąja mokykla padės mokiniams lengviau prisitaikyti gimnazijoje, sąmoningiau rinktis tolesnį kelią, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“.   

„Tikimės daug gauti kaip mokykla, visų pirma – tai mokytojų kvalifikacijai bendradarbiaujant. Tikimės, kad pavyktų glaudžiau bendradarbiauti su gimnazijom, lengvesnis mokiniams būtų adaptacijos, perėjimo periodas“, – kalbėjo Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos direktorius Jonas Bendžius.

Aukštųjų mokyklų partnerystės su kolegijomis, profesinėmis mokyklomis ir licėjais Lietuvoje prasidėjo prieš maždaug 4 metus. Tačiau kai kurios aukštosios mokyklos žada plėsti bendradarbiavimą ir būsimus studentus augintis nuo vaikų darželio.

„Tą daro netgi Turkija. Universitetai turi darželius ne tik savo darbuotojams, bet tai yra ir tam tikra kūrybinė laboratorija, kurioje yra kuriami būdai, kaip sėkmingai turi veikti darželiai. Tai daro ir Izraelis, tai daro ir Europos Sąjungos šalys, tarkim, Danija. Tie dalykai yra paplitę daug kur pasaulyje“, – pastebi M. Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto dekanas Algirdas Monkevičius.

Bendradarbiaujant su vaikų darželiais, žadama daugiau dėmesio skirti tyrimams – ko trūksta, kad vaikų keliais į mokslą ir adaptacija mokyklose taptų lengvesni. Švietimo ir mokslo ministerijos teigimu, tokia parterystė naudingiausias regionų vaikams.

„Dažnai tinklo pertvarka yra suprantama kaip mokyklos uždarymas. Sudėtinga žmonėms, tėvams paaiškinti, kad tai yra daroma tam, kad būtų garantuojama kokybė visiem mokiniam. Pridėtinė vertė didesnėje mokykloje ir miesto mokykloje yra didesnė“, – teigė Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamento direktorius Arūnas Plikšnys.

Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, pernai pagal gyvenvietes mažiausiai stojančiųjų, gavusių studijų krepšelius universitetuose ir kolegijose, buvo iš Trakų – kiek daugiau nei 47 proc.,   tačiau daugiausiai – taip pat iš provincijos regionų: Telšių (per 80 proc.) ir Naujosios Akmenės (daugiau nei 60 proc.), kai tuo metu į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose pavyko įstoti tik kas antram Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos mokyklų abiturientui.

Tačiau mažesniųjų miestelių sėkmę konkuruojant dėl valstybės finansuojamų vietų aukštosiose mokyklose esą lemia ne aukštesnis ugdymo lygis, bet tai, kad ten apskritai yra mažiau abiturientų.