Aukštųjų mokyklų bendruomenes prieš mažiau nei pusantrų metų pribloškusią žinią apie potencialias jų jungtuves ir virsmą dviem valstybiniais universitetais teks pamiršti kaip blogą sapną. Naujieji aukštojo mokslo architektai į jo bėdas ragina žvelgti kitu kampu.

Dienraštis „Lietuvos žinios“ rašo, kad iš 11 šiuo metu veikiančių valstybinių universitetų per artimiausius penkerius metus turėjo likti tik du – vienas Kaune ir vienas Vilniuje. Tokias rekomendacijas 2011-aisiais pateikę nepriklausomi ekspertai tąkart teigė radę būdą, kaip mūsų šalies aukštąsias mokyklas grąžinti į pasaulio elitą. Tačiau daugumos universitetų bendruomenių ir opozicijos piktai pliekta tuomečio premjero Andriaus Kubiliaus suburta darbo grupė buvo priversta šią viziją nugrūsti kuo giliau į stalčių. Klausimą, kuris tada vadintas neišvengiamu, neseniai valdžią perėmę politikai ragina pamiršti ir susitelkti į gerokai svarbesnių sprendimų paieškas, o akademinė bendruomenė - neužsisklęsti savame kiaute ir sekti Europos pavyzdžiu.

Dabar apie tai šneka naujasis švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis. Jis aiškina, kad aukštojo mokslo pertvarka neturėtų remtis institucijų reorganizavimu, kad esminis tikslas – kokybiškos darbo rinkos ir visuomenės poreikius atitinkančios studijos. „Aukštosios mokyklos yra autonomiškos, bet naudoja viešuosius finansus. Todėl jos turi tikslingai, efektyviai leisti skiriamas lėšas ir būti atskaitingos visuomenei. Rengti absolventą, kuris taps bedarbiu, yra dvigubai neefektyvus valstybės lėšų naudojimas“, – pabrėžė ministras.