Stambulas – savotiškas tiltas tarp Europos ir Azijos. Čia glaudžiai susipynusios azijietiška ir europietiška kultūra, europiečiams tai – vartai į Aziją, o azijiečiams – į Europą.

Mieste gyvena apie 6,5 milijonų gyventojų, apylinkėse – dar 14 milijonų. Nemenka dalis stambuliečių įsikūrę Europoje, o dirba – Azijoje. Arba atvirkščiai. 
Stambulas išsidėstęs skirtingose Bosforo sąsiaurio pusėse. Tiltų per jį nėra daug, keltai bei kateriai visų žmonių perkelti nespėja, todėl per piko valandas viena ar kita kryptimi susidaro nemenkos spūstys.

Nuo jų gelbsti speciali autobusų, vadinamų „Metrobus“, linija. Šiuo metu jos ilgis – jau keturiasdešimt kilometrų. Maždaug dvidešimties metrų ilgio autobusai specialiais atitvarais atitvertomis juostomis lekia dideliu greičiu. Čia teko matyti ne tik vos prieš porą metų pasirodžiusius vienus ilgiausių šiuo metu gaminamų „Mercedes-Benz CapaCity“, bet ir garsųjų olandiškąjį „Phileas“ – tramvajų guminiais ratais. Metrobusai per parą veža apie 800 tūkst. keleivių. BRT (Bus Rapid Transit) sistema driekiasi autostrados O-1 viduriu, taip pat ir per Bosforo tiltą. Ši sistema sėkmingai pakeičia metro, piko valandomis autobusai šia trasa važinėja kas 14 sekundžių.

Stambule – gausybė įvairiausių transporto priemonių. Keleivius čia veža valstybiniai ir privatūs autobusai, maršrutiniai taksi, taksi, tramvajai, metro, jau minėtieji metrobusai, taip pat keltai, traukiniai ir funikulierius. Tačiau susidaro įspūdis, kad pagrindinis transportas Stambule – autobusai. Jų čia – gausybė. Įvairaus ilgio, dydžio, spalvų ir modelių. Tiesa, mikroautobusų jau netrukus žadama atsisakyti. Pasak rusakalbio gido, lydėjusio į ekskursiją po miestą, Stambulo meras itin rūpinasi miestiečių gerove, taigi ir jų mobilumu. Mažieji autobusai kur kas labiau užkemša miesto gatves, veždami gerokai mažiau keleivių. Todėl juos žadama keisti talpesniais didžiaisiais autobusais.

Miesto centre gali pasivažinėti moderniuoju greitaeigiu tramvajumi. Tiesa, gana siauromis senamiesčio gatvelėmis jis važiuoja taip, tarsi tuoj tuoj užkabins kokį užsižiopsojusį turistą ar praeivį. Sąstatai – ilgi, kai kuriais atvejais „įsipaišyti“ į posūkį jiems nėra lengva. Beje, gatvėmis, kur važiuoja tramvajus, neleidžiama važinėti lengviesiems automobiliams.

Stambule yra ir trys tarpusavyje nesujungtos metro linijos. Tiesa, kol kas neilgos ir vežančios nedaug keleivių. Beje, žodis „metro“ čia turi šiek tiek kitokią reikšmę nei mums įprasta; juo vadinamas visas miesto viešasis transportas. Net ant tarpmiesčio maršrutais važinėjančių autobusų galima išvysti raidę „M“ arba užrašą „Metro“.

Vertinant litais, viena kelionė kainuoja šiek tiek daugiau nei tris litus. Galimybės nemokamai persėsti iš vienos transporto rūšies į kitą nėra, taigi maršrutą rekomenduojama pasirinkti itin kruopščiai. Už važiavimą galima susimokėti skirtingais būdais – žetonais (jeton), bilietais (bilet) ir elektroniniais bilietais (akbil). Pigiausiai kainuoja kelionė naudojantis elektroniniu bilietu.

Nors mieste veikia skirtingos viešojo transporto sistemos, autobusai dažnai važiuoja perpildyti. Miestiečiai tikisi, jog mobilumo problemas padės išspręsti „Marmary“ projektas, kurį ketinama baigti jau šių metų pabaigoje.

Tai bus priemiesčio elektrinio traukinio linija, besidriakianti Marmuro jūros pakrante, taip pat ir tuneliu po Bosforo sąsiauriu.

Ši linija iš dalies jau veikia europinėje ir azijinėje miesto dalyse atskirai. „Marmary“ drauge su pastaruoju metu aktyviai plėtojama metro ir greitaeigio tramvajaus sistema suteiks galimybę miesto bėginiu transportu vežti 27 proc. daugiau keleivių, o Stambulas taps trečiuoju miestu pasaulyje pagal šį rodiklį po Tokijo ir Niujorko.

Kol kas mieste zuja nemažai mikroautobusų. „Minibüs“ – tai nedideli privatūs autobusai, kurie veža tiek keleivių, kiek telpa salone. Todėl keleiviams dažnai tenka važiuoti stovint.

Kalbant apie Stambulo viešąjį transportą, nederėtų pamiršti ir vandens transporto. Per rytinį ar vakarinį piką šios transporto priemonės gali pasirodyti greitesnės nei autobusai, ypač jei reikia perplaukti Bosforą.

Miesto centre galima pasivažinėti dviaukščiais turistiniais autobusais, kur gido pasakojimo galima klausytis net vienuolika kalbų. Kelionė suaugusiam kainuoja 18 eurų.

Nors Stambulas – milžiniškas miestas, eismas jame nėra toks chaotiškas, kaip įprasta daugeliui ne tokių civilizuotų didmiesčių. Ko gero, pagrindine priežastimi derėtų įvardinti gerai sutvarkytą miesto viešojo transporto sistemą.