Du trečdaliai Lietuvos šeimų turi automobilį ir maždaug trečdalis namų ūkių gyvena be nuosavos mašinos.

Dar daugiau mašinų (per 70 proc.) turi darbingo amžiaus gyventojai (26-55 metų).

Jaunimas iki 25 metų taip pat nevaikšto pėsčias – mašinas turi per 60 proc. jaunuolių.

Pensininkai rečiau įsėda į nuosavą automobilį – tokių yra vos per 50 proc.

„PZU Lietuva“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad dažniausiai mašina naudojasi vienas žmogus: 62 proc. apklaustųjų teigė, kad automobilyje dažniausia važiuoja po vieną.

„Skaičiai rodo, kad esame pakankamai gerai apsirūpinę automobiliais ir važiuojame gana komfortabiliai, t.y. beveik du trečdaliai žmonių mašina važiuoja po vieną. Tik trečdalis teigė, kad automobiliu paprastai važiuoja du suaugusieji ar vežasi vaikų. Taigi automobilis dažniausiai naudojamas vieno žmogaus reikmėms“, - pastebi draudimo bendrovės Produktų ir rizikos departamento direktorius Edvardas Skupas.

Ankstesnio visuomenės tyrimo duomenimis, Lietuvos gyventojui automobilis yra svarbiausias jo turimas turtas po gyvenamojo būsto. E. Skupas pastebi, jog nuosekliai auga ir gyventojų nuostatos šį savo turtą apdrausti. Gegužės mėnesį kasko draudimo apimtys šalyje išaugo dešimtadaliu.

Statistikos departamento duomenimis, per paskutinius 5 metus lengvųjų automobilių skaičius Lietuvoje išaugo apie 11 proc. Tiesa, didžiąją automobilių parko dalį sudaro seni automobiliai. Draudimo eksperto teigimu, vidutinis Lietuvoje važiuojančio automobilio amžius yra gerokai virš 10 metų.

E.Skupas įsitikinęs, kad Lietuvoje įsitvirtinęs siekis turėti savo mašiną kelia naujų iššūkių ir patiems vairuotojams, ir eismo organizatoriams. Be to, kad keliuose didėja spūstys ir daugėja eismo įvykių, vairuotojams tenka rinktis platesnę kasko draudimo apsaugą, nes seniems automobiliams būdinga kur kas daugiau gedimų, jie lengviau užsidega.