Pereiti į pagrindinį turinį

5 tūkst. litų atlyginimas Vilniuje – realu ar tik pasaka? (papildyta)

2012-07-13 19:07
5 tūkst. litų atlyginimas Vilniuje – realu ar tik pasaka? (papildyta)
5 tūkst. litų atlyginimas Vilniuje – realu ar tik pasaka? (papildyta) / Sauliaus Žiūros (BFL) nuotr.

Vilniaus meras Artūras Zuokas tikina, kad vidutinis vilniečių bruto atlyginimas 2020 metais gali būti 5 tūkst. litų. Ankstesniuose planuose minėti 6,4 tūkst. prapuolė „dėl užsitęsusios ekonominės krizės Lietuvoje“.

„Optimistinis scenarijus“ - 5 tūkst. Lt, „bazinis“ - 3,5 tūkst. Lt

„2002 metais patvirtintame Vilniaus miesto strateginiame plane buvo numatyta, kad 2020 metais vidutinis vilniečio atlyginimas sieks 6,4 tūkst. litų. Tačiau, atsižvelgiant į ekspertų skaičiavimus, labiau tikėtina, kad dėl ekonominės krizės įtakos atlyginimas gali siekti apie 5 tūkst. litų“, – pristatydamas atliktą studiją kalbėjo Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Tiesa, ir šis planas studijoje įvardijamas kaip „optimistinis scenarijus“, o „bazinis scenarijus“ – 3,5 tūkst. litų.

Tyrimą atlikti pakviestos bendrovės „Ernst & Young Baltic“ atstovas Linas Dičpetris sakė, kad 2011 metų gale vidutinis bruto užmokestis buvo 2,5 tūkst. litų.

Didžiausią įtaką vidutinio atlyginimo didėjimui turėtų minimalaus atlyginimo didėjimas, taip pat vidutinis kainų lygis, sakė specialistas. Taip pat – didelių bendrovių pritraukimas į Vilnių, Vilniaus – Kauno dvimiesčio idėja, darbo rinkos situacijos pokyčiai šalyje. Teigiamą įtaką atlyginimo didėjimui turėtų ir didesnė imigracija į miestą, medicininis, kultūrinis, konferencinis turizmas.

Be to, konsultantas rekomenduotų išnaudoti visas atsinaujinančių energijos išteklių galimybes, bei didinti pačios savivaldybės veiklos efektyvumą.

„Šešėlinė ekonomika, atlyginimai vis dar sudaro didelį procentą, dėl to reikės dėti daug pastangų jį mažinti“, - sakė A.Zuokas.

Turi tapti įsipareigojimu

A.Zuoko teigimu, savivaldybei tyrimas nieko nekainavo. Šios idėjos, kurias ir be specialaus išsilavinimo pasiūlytų dažnas vilnietis, pasak mero, tyrime yra konkretizuotos, numatytos priemonės tikslui pasiekti.

„Tyrimas ir siūlymai turėtų tapti „juridiniu dokumentu“ ir planas turėtų būti vykdomas nepriklausomai nuo valdžių savivaldybėje kaitos“, - teigė meras, paklaustas, ar šie pažadai nėra tik laikotarpio prieš rinkimus retorika.

R.Kuodis: ne merams algas žadėti

Ekonomistas Raimondas Kuodis sakė, kad panašūs politikų pažadai yra patogūs dėl viešųjų ryšių, bet tikrai nežavūs etikos prasme.

„Labai lengvai politikai įsivelia į lenktynes, kuris didesnį atlyginimą pažadės. Ne merai mums skiria algas. Kai realiais darbais politikai nebepatraukia mūsų dėmesio, tuomet pažada didesnes algas“, - komentavo R.Kuodis.

Makroekonominės politikos ir viešosios ekonomikos ekspertas sakė, kad gera valdžia gali savo miestiečiams šiek tiek pagerinti buitį, tačiau tai labiau gali būti susiję su infrastruktūros darbais.

„Čia mes matome keistus dalykus. Statomas viadukas iš Geležinio vilko į Goštauto gatvę, kai niekam net nešautų į galvą, kad ten yra didelė problema. Protingas meras perkeltų tą viaduką į, pavyzdžiui, Šeškinės kalno papėdę. Čia būtų geranoriškos miesto valdžios realesnis indėlis. Daromi kažkokie projektai, praktiškai nepasitelkus analizių, kurios parodytų, nuo ko reikėtų pradėti spręsti problemas... Tuomet belieka šnekėti dalykus, kurie yra nesusiję“, - apie atbulą Vilniaus valdžios darbą pasakojo ekonomistas.

R.Kuodžio teigimu, kalbos apie didelį šešėlį darbą sostinėje – visai nežinia kuo grįstos.

„Priešingai. Vilniuje yra koncentruotos viešosios įstaigos, kuriose šešėlio nėra: mokyklos, ligoninės, kita. Šios įstaigos neužsiima tokiais dalykais. Šešėlinė ekonomika yra sukoncentruota mažuose miesteliuose, kaimuose, kur nėra tiek daug akių ir ausų, kurios galėtų išduoti“, - aiškino R.Kuodis.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų