Buvusio Vilniaus mero ir Seimo nario Artūro Zuoko akys neabejotinai krypsta į Kauną. Jis ne tik kalba apie ketinimus atsisėsti į mero kėdę, įkvėpti kauniečiams daugiau optimizmo, bet jau dairosi buto Kaune. Ir ne bet kokio, o to, kuriame gyveno Jurgis Mačiūnas. Belieka pasvarstyti, kas būtų, jeigu būtų.

- Prabilote apie tai, kad įteisinus tiesioginius merų rinkimus, svarstytumėte galimybę kelti savo kandidatūrą Kaune. Kodėl? Nebetelpate Vilniuje? Ar manote, kad pelnytumėte kauniečių pasitikėjimą?

- Kol kas iniciatyvos kandidatuoti Kaune nerodau, tačiau yra akademinės visuomenės, verslo žmonių, aktyviai dalyvaujančių Kauno visuomenės gyvenime, kurie ragina mane tai daryti. Artimiausiu metu Kaune susitiksiu su bendruomenės atstovais.

Padiskutuosime apie tai. Niekada neatmetu įdomių idėjų, kurios yra tam tikras iššūkis. Šiandien priimti sprendimą, kandidatuoti ar ne, dar anksti.

Kaunas šiandien neužima deramos vietos Lietuvoje. Esu gimęs Kaune, ir gerai pažįstu šį miestą. Kaune yra ką veikti ir gana nesudėtinga veikti gavus gyventojų pasitikėjimą, suformavus tvirtą koaliciją. Bet čia tik svarstymai.

- Jūsų noras tapti Kauno meru buvo išsakytas dar 2003-iaisiais. Jau tada sakėte, kad Kaunas turėtų tapti Lietuvos verslo sostine. Senos, bet geros idėjos nesensta?

- Vienareikšmiškai taip. Kaunas turi daug galimybių tapti verslo sostine ir daryti gerokai didesnę įtaką valstybės ekonomikai negu dabar, taip pat sukurti daug geresnes sąlygas patiems kauniečiams. Galimybės neišnaudojamos, nes Kaune nėra kryptingos valdžios, turinčios matymą, viziją. Prieš kelerius metus Vilniuje iškėlėme idėją, kad Kaunas turi tapti nacionaliniu tranzitiniu, pigių skrydžių bendrovių aptarnaujamu oro uostu.

Tada skyrėme 100 tūkst. eurų reklamos paslaugoms apmokėti, kad "Ryanair" pradėtų skraidyti iš Kauno. Tokios smulkios investicijos padarė didžiulę įtaką. Ir tai tik vienas pavyzdys, kaip galima pritraukti investicijų. Kauno oro uostas dar neužima tos vietos, kurią turėtų užimti, nes Susisiekimo ministerija nežiūri strategiškai ir neplėtoja jo, kaip turėtų. O kauniečiai dar nuo 2003-iųjų kviečia mane atvažiuoti į Kauną.

Pagal sociologinius tyrimus, kuriuos ne kartą darėme, mano reitingas Kaune netgi didesnis negu Vilniuje. Kaunas yra dėkingas miestas politiniam kandidatavimui.

- Liberalcentristai turėjo progos vadovauti Kaunui, bet iki verslo sostinės pakilti nepavyko. Kodėl?

- Yra keli aspektai. Svarbu personalija, arba asmenybė, kuri vadovauja miestui. Kad ir kaip būtų, turėtume neužmiršti marksizmo ir leninizmo teorijos, kad ne visuomenė suka istorijos ratą. Asmenybė suka istorijos ratą, ir nuo jos daug kas priklauso. Kita vertus, norint realių pasiekimų mieste, reikia žmonių pasitikėjimo. Tvirta koalicija garantuoja stabilumą priimant sprendimus. Jeigu bus didžiulė koalicija iš skirtingų partijų, bus tik rietenos, smulkūs interesai, kurie užgoš strateginius tikslus.

- Jeigu taptumėte Kauno meru, ką darytumėte pirmą darbo dieną? Kokią didžiausią problemą matote Kaune?

- Miesto mero darbas prasideda nuo gimdymo namų, nes ligoninėms miestas daro įtaką, ir baigiasi žmogaus išlydėjimu amžino atilsio, tai yra kapinėse. Kiekviena miesto gyvenimo dalis yra svarbi. Neišskirčiau kurio nors vieno aiškaus žingsnio, bet be abejonės pirmiausia reikėtų suteikti daugiau pasitikėjimo miestiečiams: aktyviausiems miesto gyventojams ir savivaldybės tarnautojams, nes be jų uždegimo neįmanoma įgyvendinti jokių vizijų.

Reikia įkvėpti tikėjimo, kad Kaunas tikrai gali būti verslo centru, sostine, regiono lyderiu. Kaunui nebetinka laikinosios sostinės statusas. Jis gali tapti tikrąja sostine. Būdamas Vilniaus meru didžiavausi ne tuo, kad sutvarkytos gatvės ar Gedimino prospektas gražus, o tuo, kad Vilniaus miesto gyventojai tuo metu buvo didžiausi optimistai visoje Europos Sąjungoje.

Jeigu žmogus yra optimistiškai nusiteikęs, jam nėra kliūčių, kurių jis negalėtų įveikti. Kauniečiai per daug nusivylę savo gebėjimais. O tada jau vieni išvažiuoja į gyventi Vilnių, kiti - kur nors į užsienį, nes nebetiki, kad savo idėjas ir mintis gali įgyvendinti, savo gyvenimo sėkmę gali susikurti savo mieste. Todėl būtina sugrąžinti pasitikėjimą savimi, miesto valdžia - tiesiog įkvėpti optimizmo. Reklaminis šūkis "Ir Kaune gyventi galima" tikrai yra klaidingas.

Dar viena problema: po dvejų metų baigiasi Kauno termofikacijos elektrinės techninis gyvavimo laikas, kurį galima pratęsti ilgiausiai dar dvejiems metams. Klausimas esminis: kas šildys Kauną po ketverių metų? Kad nenutiktų taip, kaip su atomine elektrine, dėl kurios dabar turime problemų. Nesinorėtų matyti tokio Kauno, kuriame prie kiekvieno namo stovi kaminas, o žmonės šildosi malkomis.

- Jūsų idėja apie Vilniaus ir Kauno dvimiestį tokia pat sena kaip ir noras vadovauti Kaunui. Kodėl dvimiesčio idėja taip vangiai skinasi kelią? O gal ji jau nebeaktuali?

- Tie politikai, kurie buvo opozicijoje, anksčiau kritikavo dvimiesčio idėją, o dabar patys ją kelia kaip labai svarbią, ir tai mane džiugina. Dabartiniai Kauno ir Vilniaus merai buvo surengę neblogą konferenciją Kaišiadoryse, kur grįžo prie tarptautiniu lygiu pripažintų idėjų. Po 2005 m. rinkimų Vilniaus valdžia visai nekreipė dėmesio į dvimiesčio idėją. Pasikeitus valdžiai, ji vėl įgauna savo svorį.

Kita vertus, dvimiesčio idėja negauna deramo valstybės valdžios dėmesio. Nė viena valstybės verslo skatinimo programa nebus vykusi, jeigu ji nebus įgyvendinama su miestais. Ne veltui "Financial Times" 2006 m. Kauno ir Vilniaus dvimiesčio projektą pripažino kaip Europos ateities regioninį projektą. Tai galėtų būti tas centras, kuris trauktų investicijas, kurtų darbo vietas ir taptų Lietuvos ekonomikos stuburu.

- Pereikime nuo europinių vizijų prie žemiškų problemų. Ką daryti su mirtimi dvelkiančia Laisvės alėja? Ar dar įmanoma sugrąžinti jai gyvybę?

- Man net keista, kad kažkas tuo abejoja. Tai nėra kažkoks strateginis iššūkis, nes Laisvės alėja turi visas galimybes ir duomenis išlikti ir tapti pagrindine miesto gyvybės arterija. Ji galėtų konkuruoti su analogiškomis gatvėmis, kurios egzistuoja Europoje. Tik pastebiu, kad Kauno valdžia visada atsilikdavo su savo vertinimais, požiūriais ir miesto investicijomis į infrastruktūrą pagal verslo poreikius.

Jeigu miestas nesirūpina įrengti automobiliams stovėjimo vietų, kad žmonėms sudarytų galimybes privažiuoti į miesto centrą, nukenčia žmonės, kurie atidaro parduotuves, investuoja į remontą, kurios vykdo vienokią ar kitokią veiklą. Laisvės alėja nėra problema, tai miesto higiena - ji turi būti sutvarkyta, kaip ir kiekvienas žmogus valosi dantis. Apie tai nereikėtų diskutuoti kaip apie kažkokį pasiekimą.

Aišku, nemažai žalos padarė "Akropolis", jis per arti Laisvės alėjos. Prekybos centras reikalingas, bet jau esu tuometiniams Kauno vadovams sakęs, kad jis per didelis. Prekybos centrų mada ateina ir praeina, o Laisvės alėja turi išlikti.

- Jei Kaunas galėtų tapti verslo sostine, tai, kalbant apie kultūrą, ir toliau liktų provincija, jeigu lygintume su Vilniumi?

- Nieko panašaus. Ten, kur yra verslas ir pinigai, ten - aktyvus kultūrinis gyvenimas. Jeigu verslas turi pelno, uždirba pinigus, tai remia kultūrą. Šitie dalykai neišvengiamai susiję. Kaunas turi nemenkas istorines kultūrinio gyvenimo tradicijas. Reikėtų atgaivinti esamą infrastruktūrą, kuri turėtų atitikti šiandieninius reikalavimus. Kaunas yra ideali vieta pritraukti kultūrinius renginius iš kitų regionų.

- Kada paskutinį kartą lankėtės Kaune?

- Gal prieš dvi savaites. Nesu pamiršęs šito miesto. Tiesiog jis man darosi įdomus.

- Ar tapęs meru persikeltumėte gyventi į šį miestą ar važinėtumėte iš Vilniaus į Kauną kaip į darbą?

- Šiuo metu jau dairausi buto Kaune. Apie gyvenimą nieko nesakau. Mane domina butai, kuriuose gyveno J.Mačiūnas. Tokie Kaune yra trys. Norėčiau įsigyti vieną iš jų.

A.Zuokas apie Kauną: