Energetikos ministras teigia, kad numatoma šilumos ūkio pertvarka, gamybą atskiriant nuo tiekimo, nebus pritaikyta vien tik Vilniui.

Anot Arvydo Sekmoko, reforma gali paliesti didžiuosius Lietuvos miestus - Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Panevėžį ir Šiaulius, tačiau nereikia reguliuoti „kiekvieno varžtelio“.

„Ten, kur yra galima konkurencija šilumos gamyboje, ji turėtų vykti ir didėti. Ir konkurencija tiek tarp nepriklausomų šilumos gamintojų, tiek konkurencija tarp išteklių, iš kurių gaminama šiluma. Mes neturėtume sukurti vieno monopolio dujų sektoriuje, bet lygiai taip pat egzistuoja rizika pakeisti į biokuro monopolį. Iš tikrųjų turėtume turėti alternatyvas, kad užtikrintume geriausią ir pigiausią šilumos gamybą. Aišku, kad didieji miestai - Vilnius, Kaunas, Klaipėda, matyt, Panevėžys, Šiauliai. Mes kol kas kalbėjome apie tai, kur yra 30 megavatų šilumos gamyba“, - po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė A.Sekmokas.

Anot jo, šiuo metu nekalbama apie tas vietoves, kuriose šilumos gamybos pajėgumai yra iki 30 megavatų. A.Sekmoko teigimu, jeigu šilumos gamybos apimtys yra mažos, tuose miestuose gamybos ir tiekimo atskirti neapsimokėtų.Šilumos įstatymu daugiabučių šilumos punktai jau perduoti namų administratoriams, ir tai, anot A.Sekmoko, yra „labai natūrali jų nuosavybė“, o dabar reikia žengti kitą žingsnį.

„Dabar turime atskirti šilumos gamybą nuo perdavimo. Tuo būdu turėtume tris akivaizdžias šilumos ūkio dalis: gamybą, šilumos tinklus ir tai, kas priklausytų vartotojui, kas priklausytų daugiabučiams namams. Manau, kad tai labai vertingas žingsnis, tačiau mes neturime sustoti ties juo, neturime sakyti, kad tai blogas įstatymas ir nusileisti iki varžtelio reguliavimo“, - sakė A.Sekmokas.

Jo teigimu, konkrečias nuostatas numatys Šilumos ūkio įstatymas. Jo teigimu, šiuo metu šalies savivaldybėms yra išdalyti klausimynai, į kuriuos pateikiamais atsakymais bus remiamasi, ruošiant teisės aktų pakeitimus.

„Mes manome, kad būtent čia, nesant tinkamo reglamentavimo, ir visam ūkiui pasklidus vien tiktai po savivaldybes, kai kuriose vietose susiduriame su tuo, kad nėra sudaryta galimybių skaidriai ir efektyviai konkurencijai“, - žurnalistams sakė premjeras Andrius Kubilius.

Anot jo, siekiama skaidraus ir viešo priėjimo prie šilumos perdavimo tinklų visiems gamintojams.„Tokia pertvarka sudarytų galimybių ir nepriklausomam reguliuotojui efektyviau reguliuoti šilumos ūkio veiklą“, - sakė A.Kubilius.Vyriausybė pasitarime pirmadienį iš esmės apsisprendė dėl šilumos ūkio pertvarkos gairių, kurios numato didesniuose miestuose atskirti šilumos gamybą nuo tiekimo. Tikimasi, kad tai gali atpiginti šilumos energiją vartotojams, be to, taip bus artėjama prie trečiojo ES energetikos paketo įgyvendinimo.A.Sekmokas svarstė, jog dalis tinklų didžiuosiuose miestuose galėtų būti valdomi vienos įmonės.

„Būtų tikslinga bendrą Lietuvos šilumos tinklų įmonę, kur būtų sukoncentruoti visi Lietuvos šilumos tinklai“, - kalbėjo A.Sekmokas, pridūręs, kad „neužkeliama kartelė“, kad tai būtų tikrai valstybės valdoma įmonė.

Energetikos ministerija šilumos ūkį siūlo pertvarkyti pagal trečiojo ES energetikos paketo reikalavimus, atskiriant veiklų nuosavybę, kaip tai jau iš esmės padaryta elektros sektoriuje bei per dvejus metus numatoma atlikti dujų ūkyje.

Šilumos ūkio pertvarkos tikslas yra esminis šilumos ūkio monopolijų panaikinimas, statant biokuro katilines ir taip mažinant šildymo kainas. Ministerijos rengiamoje naujoje šilumos ūkio koncepcijoje, be kita ko, siūloma vasaros sezono metu karštą vandenį daugiabučiuose gaminti ne centralizuotai, o elektriniais boileriais. Tam itin priešinasi šilumos gamybos ir tiekimo bendrovės.Tuo metu „šešėlinė“ socialdemokratų energetikos ministrė Birutė Vėsaitė sako, kad jei po Seimo rinkimų šių metų rudenį taptų tikrąja energetikos ministre, sako pirmiausia spręstų šilumos ūkio klausimus.

„Esame parengę programą, įstatymų projektus dėl daugiabučių modernizavimo įregistruosime dar šią kadenciją. Gyventojai nebus varomi į bankus: paskolas ims savivaldybių viešosios įstaigos arba jų paskirti projekto administratoriai, o gyventojai gaus dvi sąskaitas – maždaug perpus mažesnę nei anksčiau už šildymą ir kitą už investicijas. Be to, šildymo sistemoje būtina masiškai pereiti prie biokuro, dujoms paliekant apie 20 proc. Aktyvinsime atsinaujinančių šaltinių energetiką, tai sukurs daugiau darbo vietų, nei statant naują atominę elektrinę“, - interviu „Veidui“ yra sakiusi B.Vėsaitė.

Šiuo metu daugiausia problemų yra Vilniuje, kur šilumos ūkis iki 2016 metų išnuomotas Prancūzijos koncerno „Dalkia“ valdomai bendrovei „Vilniaus energija“ ir kur yra vienos didžiausių šalyje šilumos kainų. Šilumos ūkis yra išnuomotas ir kai kuriuose kituose mažesniuose šalies miestuose, kitur jį valdo savivaldybės, tačiau beveik visoje Lietuvoje gamyba ir tiekimas yra vienose rankose.