Blaivyklos, į kurią būtų vežami gatvėje gulintys neblaivūs asmenys, išlaikymas per metus atsieitų mažiausiai du šimtus tūkstančių litų. Uostamiesčio valdžia neatsisako minties teikti šią paslaugą.

Nakvynės namai netinka

Išsiaiškinti galimybes dėl blaivyklos steigimo savivaldybei pavedė Ekstremalių situacijų komisija.

Anot Socialinių reikalų departamento direktorės Audros Daujotienės, pagrindinė problema - gatvėje gulintys ir viešąją tvarką pažeidžiantys neblaivūs asmenys. Dabar jie gabenami į miesto ligonines.

Gydymo įstaigos nesižavi tokiais klientais. Per parą iš gatvių surenkama ir į ligonines atvežama vidutiniškai po 24 tokius asmenis. Šaltuoju metų laiku jų būna dar daugiau.

Tačiau iš atvežtųjų medikų pagalbos reikia tik 3-4. Kiti apžiūrimi ir, kai jau gali eiti, išleidžiami.

A.Daujotienės teigimu, dabar nuolatinės gyvenamosios vietos neturintys asmenys gali apsistoti nakvynės namuose. Įstaigoje yra 170 vietų ilgalaikiam gyvenimui ir 60 - praleisti vieną naktį.

Tačiau į nakvynės namus priimami tik blaivūs asmenys.

„Jei norėtume leistume apsistoti neblaiviems, būtų nesąžininga. Žinoma, žiemą į įstaiga į neblaivius asmenis žiūri švelniau. Esame taip sutarę. Jei pats savo kojomis ateina, tai priima“, – pasakojo direktorė.

Priimtinausia pirkti paslaugą

Problemų dėl gatvėje gulinčių neblaivių asmenų kyla visoje Lietuvoje.

Šiemet buvo sudaryta valstybinė komisija, kuri parengė rekomendacijas dėl blaivyklų. Pagal jas siūloma išblaivinimo paslaugą teikti nakvynės namuose, įkurtose naujose įstaigose ar ją pirkti iš kitų įstaigų.

Pasak A.Daujotienės, atsižvelgiant į rekomendacijas, išblaivinimo paslaugą būtų galima pirkti.

Tačiau ji pabrėžė, kad tai - ne medicininis išblaivinimas vaistais, o socialinė paslauga, kad namų neturintys žmonės turėtų, kur praleisti laiką, kol išblaivės.

Preliminariais skaičiavimais, paslaugos teikimas, įsteigiant 8 vietas, atsieitų per 206 tūkst. litų per metus. Į šią sumą įskaičiuota slaugytojos etatas, patalpų išlaikymas, apsauga. Mėnesiui tai atsieitų 15 tūkst.-16 tūkst. litų.

„Tai brangi paslauga. Galėtume svarstyti paslaugą pirkti tik šaltojo sezono metu, kai nėra krūmo lapuoto, po kuriuo galima pasislėpti nuo šalčio“, – tvirtino direktorė.

Steigti įstaigą būtų brangiau

A.Daujotienė tvirtino, jog steigti atskirą įstaigą, kuri teiktų išblaivinimo paslaugą, atsieitų dar brangiau. Anot jos, kalbėta ir su kitomis įstaigomis.

Priklausomybės ligų centras neturi tam tinkamų patalpų. Klaipėdos universitetinė ligoninė, kuri turi atskirą palatą iš gatvių atvežtiems asocialiems asmenims, šia mintimi taip pat nesižavi.

Direktorė net neabejojo, kad kiltų problemų dėl susimokėjimo už šią paslauga. Vilniuje, kur yra tokia įstaiga, vyksta teisminiai procesai, kad būtų išieškoti pinigai iš klientų.

Klausimų kyla ir dėl to, kas turėtų pristatyti gatvėje gulinčius asmenis į blaivyklą. Dabar į ligoninę juos atveža greitoji pagalba arba policija. Vilniuje išblaivinimo įstaiga pati atvažiuoja pasiimti klientų.

„Pirmiausia reikia išspręsti, kur vežti. Manau, jog policija juos pristatys“, – teigė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė.

Tykos įkaušusių prie kavinių?

Miesto tarybos narys Vytautas Lupeika tarybos kolegijos posėdyje, kuriame buvo pateikta informacija apie blaivyklos steigimo galimybes, suabejojo, ar kas nors norės pirkti šią paslaugą.

„Ar nebus taip, kad žmogus, išėjęs iš restorano pakrypuos ir bus nuvežtas į blaivyklą, nors jis šią paslaugą norėjo „susiteikti“ pats namuose“, – tvirtino politikas.

Klaipėdos tarybos kolegija pavedė savivaldybės administracijai įsitraukti šio klausimo sprendimą į savo veiklos planą ir dirbti šia linkme.

Buvo paprašyta kito posėdžio metu pateikti informaciją, kokios įstaigos galėtų teikti blaivyklos paslaugą, ar atsirastų norinčių dalyvauti konkurse.

Ar šią žiemą Klaipėdoje pradės veikti blaivykla, dar nėra aišku.