Žiemodamos VDU Botanikos sodo tvartelyje, šešios gulbės nepamiršo vasaros kivirčų.

Ne vienus metus žiemą gulbėmis besirūpinanti kaunietė Loreta S. pernai buvo priglaudusi savo sodyboje keturis jauniklius, išgelbėtus nuo pražūties tarp Nemuno ledų. Praėjusią vasarą VDU Botanikos sodas sutiko įkurdinti savo tvenkiniuose Loretos S. išgelbėtas gulbes. Šiltą metų sezoną draugiškai praleidusios gulbės ne tik subrendo, bet ir nepanoro išskristi žiemoti svetur – liko svetingai jas priėmusiame sode. Kai tvenkiniai apsitraukė ledu, sodo darbuotojai įkurdino gulbes ūkiniame pastate, kurį visi įpratę vadinti tvarteliu.

Ūgtelėjęs naujakurių ketvertukas taip ir nesusidraugavo su Botanikos sodo tvenkinių senbuviu gulbinu Pikčiurna, kuris vasarą dėl savo agresyvumo buvo atskirtas (įkurdintas atskirame Botanikos sodo tvenkinyje) nuo naujakurių. 

„Naujakures vasarą įkurdiname atokiame sodo tvenkinyje, nes gulbinas Pikčiurna gali užvaikyti bet kurią jam patikusią ar nepatikusią gulbę. Tokiu būdu jis kartais kamuoja net našlę gulbę, gyvenančią su juo jau penkerius metus“, – aiškino Botanikos sodo direktorė Vida Mildažienė.

Gulbių šešetukas tvartelyje žiemoja taip, kaip ir vasarojo – ketvertukas atskirtas tinklo tvora nuo Pikčiurnos ir jo „sugyventinės“ našlės.

Juos visus dažnai aplanko buvusi keturių išgelbėtų gulbių šeimininkė, atveždama grūdų, batono, Pekino kopūstų. Suprantama, tvartelyje nėra baseino, tačiau gulbėms pastatyti kibirai su vandeniu, į kurį jos mėgsta kišti savo galvas.

„Tikrai sulauks pavasario ir vėl galės plaukiodamos tvenkiniuose džiuginti mūsų sodo lankytojus“, – kalbėjo Botanikos sodo biologė Virginija Mikutavičienė, užsukusi į tvartelį pasmalsauti, kaip laikosi čia žiemojantys vandens paukščiai.