Gamtininkas S. Paltanavičius: inkilus galime kelti visus metus

Pirmadienį gamtos mylėtojai kviečiami į Verkių regioniniame parke ir Giedraičių girininkijoje vyksiančią visuotinę akciją „Devyniasdešimt paukščių pavasarių“. Čia vyks inkilų kėlimo šventė, kad iš šiltųjų kraštų grįžę paukščiai turėtų, kur prisiglausti.

Reikia kuo daugiau inkilų

Prozininko gamtininko Selemono Paltanavičiaus teigimu, Lietuvoje inkiluose peri iki 20 paukščių rūšių: visos zylių rūšys, varnėnas, čiurlys, musinukė, raudonuodegė, didesniuose inkiluose peri žalvarnis, kukutis, antis klykuolė, didysis dančiasnapis ir kiti. Inkilų kėlimo akcija, pasak jo, labai graži ir rengiama pačiu laiku. Tačiau, kaip sakė gamtininkas, inkilus galima kelti ir rudenį, ir net visus metus.

„Kelti rudenį gal net yra prasmingiau. Gamtininkai dažnai sako, kad paukščiai galėtų ir žiemą nakvoti inkiluose. Labai reikia šių namų ir čia žiemojantiems paukščiams“, – teigė S. Paltanavičius ir pridūrė, kad iš parskrendančių paukščių peri tik apie pusę.

Inkilas, gamtininko teigimu, nėra vienkartinis. Jei jis gerai pagamintas, gali kaboti ir dešimt-dvidešimt metų. O keliskart perintiems paukščiams inkilų reikia kuo daugiau.

„Reikia žinoti, kad nemažai žvirblinių paukščių – zylės, musinukės, raudonuodegės – peri du kartus, o kai kurie paukščiai – ir tris. Tame pačiame inkile tais pačiais metais jie neperi. Jei jau vieną vadą išperėjo, išaugino viename inkile, tada netoliese žvalgosi kito. Pavyzdžiui, naminis žvirblis per vasarą peri tris keturis kartus. Tai jiems tokių namų reikia dar daugiau“, – pasakojo S. Paltanavičius.

Dar neparskrido nė dešimt rūšių

Ši „Devyniasdešimt paukščių pavasarių“ akcija bus skirta profesoriui Tadui Ivanauskui, kurio iniciatyva buvo surengta pirmoji „Paukščių diena“, pagerbti. Prieš savaitę – kovo 10-ąją – minėjome 40 paukščių dieną. Sakoma, kad dar mūsų senoliai šią dieną švęsdavo paukščių grįžimą. O 40 paukščių diena ji vadinama todėl, kad esą apytikriai tiek paukščių rūšių iš Lietuvos išskrenda žiemoti į svetimas šalis, o pavasarį grįžta į gimtinę.

Tačiau prozininko gamtininko teigimu, ši diena nėra mūsų tradicinė šventė ir nieko bendra su Lietuvos gamta neturi. Pasak jo, neįmanoma, kad ankstyvą kalendorinį pavasarį grįžtų 40 rūšių paukščiai.

„Tokiu metu, ankstyvą pavasarį, būna sugrįžę tik patys pirmieji paukščiai. Kai kas nors pamato pempę, reikėtų sakyti, kad pastebėta pirmoji pempė, nes rūšies grįžimas kartais tęsiasi ir mėnesį. Pajūryje dabar jau yra sugrįžę vieversiai, pempės, pilkosios žąsys, ten nėra sniego. Bet jie tėra pirmieji pranašai tų rūšių. Didžiojoje Lietuvos dalyje dar labai snieguota. Pats grįžau dabar iš miškų, laukų, kol kas visur ištisas sniegas, net ir vietiniai paukščiai miškuose labai neaktyvūs“, – sekmadienio popietę sakė S. Paltanavičius.

Pasak jo, jei skaičiuotume pirmuosius pranašus, dešimties rūšių dar nesusidarytų. Kaip teigė pašnekovas, gamtoje nėra varžybų, kas pirmas. Per anksti grįžusiems paukščiams yra didžiulė rizika, nes pas mus ir balandžio pradžioje dažnai sugrįžta žiema.

 


 

Akcijos „Devyniasdešimt paukščių pavasarių“ renginiai kovo 18 d.

14 val. – Verkių regioninis parkas, Balsio ežero regykla (Krakiškių g.). Programa: etnologė Gražina Kadžytė pasakos apie grįžtančių paukščių sutiktuves senojoje liaudies tradicijoje, vyks inkilų kėlimo šventė, vaišės gamtoje.

11 val. – Giedraičių girininkija, Pašilių kaimas. Vyks iškilminga inkilų kėlimo ceremonija.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių