Turto prievartavimu stambiu mastu kaltinamas Kamuolinių nusikalstamos grupuotės lyderis ir trys jo bendrai stojo prieš teismą. Visi jie savo kaltę vieningai neigia.
Kas metus - po pagrobimą
Vakar po pietų Kauno apygardos teismas pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje turto prievartavimu dideliu mastu ir šaunamojo ginklo pagrobimu kaltinamas vienas iš šių dienų Kauno kriminalinio pasaulio šulų 34 metų amžiaus Giedrius Janonis, pravarde Kamuolys ir trys jo vadovaujamos gaujos atstovai - vienmetis Deividas Čereška, 31 metų Marius Pilvelis bei trisdešimtmetis Andrius Juodis.
Pirmieji du iš teisiamųjų ketveriukės šiuo metu dienas leidžia laisvėje, o kiti suimti. Visi jie anksčiau teisti, o kai kuriems teistumai jau spėję ir išnykti.
Kamuolinių smogikai su gaujos lyderiu priešakyje kaltinami veikę organizuotoje grupėje ir reketavę nekilnojamuoju turtu bei automobiliais prekiavusį kaunietį Šarūną Valasevičių bei paėmę iš jo 150 tūkst. litų duoklės bei reikalavę dar daugiau. Šis vyras du kartus buvo pagrobtas. Kas jį paėmė nelaisvėn pirmą sykį, kol kas nenustatyta ir pareigūnai vis dar aiškinasi. Tuo tarpu po metų įvykdytą antrąjį pagrobimą suorganizavo ir įvykdė, anot jo paties, Kamuolinių atstovai.
Prokurorui perskaičius kaltinimus, nė vienas iš keturių kaltinamųjų nedrįso duoti parodymų ir pasinaudojo įstatymų numatyta teise kalbėti tik po to, kai teismas išklausys bylos liudytojų ir nukentėjusiojo parodymų. Beje, nė vienas iš teisiamųjų savo kaltės nepripažino ir jiems inkriminuojamus nusikaltimus vadina išsigalvojimu.
Dvi paros nelaisvėje
Pirmasis kelerių metų senumo įvykius turėjo prisiminti ir teismui išdėstyti nukentėjusiuoju pripažintas 43 metų Š.Valasevičius. Jau vien tai, kad už tariamą apsaugą Kamuoliniai iš jo reikalavo 50 procentų nuo viso uždarbio, rodo, jog laukinio reketo laikai Kaune dar nepamiršti.
Nukentėjusysis pasakojo dar 2007-ųjų spalį buvęs pagrobtas savo namų laiptinėje. Sutemus, vakare jam įėjus į laiptinę, iš viršaus atbėgo 4-6 asmenys, pastvėrė ir liepė nesipriešinti, esą jie iš policijos. Jau po akimirkos Š.Valasevičiui ant galvos buvo užmaukšlintas maišas, o rankos sukaustytos antrankiais. Galiausiai vyras nuneštas į mikroautobusą ir išvežtas jam nežinoma kryptimi.
Nelaisvėje pagrobtasis pasakojo išbuvęs apie dvi paras. Budeliai vyrą visą laiką kankino: „Iš pradžių dar pamaniau, kad tai buvo policija, bet kai ėmė mušti ir reikalauti pinigų, supratau, kad turiu reikalą tikrai ne su pareigūnais. Man replėmis karpė pirštus, bandė ausį nuplėšti, bet kažkodėl nepavyko, metaliniais strypais sudaužė kojas, kad nepaeičiau, rankomis suduotų smūgių išvis nesuskaičiavau.“
Pagrobėjai iš pradžių kalbėjo norintys 100 tūkst. eurų, o vėliau apsistojo ties perpus mažesne pinigų suma. Įkaitu tapęs verslininkas buvo priverstas parašyti jam padiktuotą raštelį, kurį vėliau ketinta perduoti Š.Valasevičiaus aplinkos žmonėms, bet koks buvo jo likimas, nežinia ir dabar. Pagrobėjai išpirkos taip ir negavo. Galiausiai po dviejų parų įkaitas buvo supančiotas lipnia juosta, nuvežtas ir išmestas laukuose, netoli senojo kelio, vedančio iš Kauno į Marijampolę.
Prieš palikdami auką likimo valiai, pagrobėjai dar sulaužė jam koją ir paspruko. Iki netoliese esančios degalinės tamsoje nušliaužusiam vyrui buvo iškviesta greitoji pagalba. Medikai sužalotąjį nedelsiant pristatė į Kauno klinikas. Po pagrobimo ilgokai reabilitavęsis vyras kelis mėnesius negalėjo vaikščioti.
Draugas pasiūlė Kamuolinių apsaugą
Dėl pastarojo pagrobimo kaltinimai Kamuolinių gaujos nariams panaikinti nesuradus pakankamai įrodymų. Vis dėlto jų šešėlis čia įtartinai šmėsčioja, nes būtent po minėto pirmojo pagrobimo tuomet geriausiu draugu laikytas Olegas Vorobjovas ėmė gelbėti ligoninėje atsidūrusiam Š.Valasevičiui.
„Olegas man pasakojo kalbėjęs su jais ir anie atsakę, kad pagrobėjai manęs nepaliks ramybėje. Kai paklausiau, kas tie „jie“, jis patikslino kalbantis apie kamuolius. Tuo metu į Olegą žiūrėjau, kaip į draugą, - pasiūlymą „bendradarbiauti“ su nusikaltėliais ir mokėti jiems duoklę prisiminė Š.Valasevičius. - Sprendžiau, ar verta dalintis ir ramiai gyventi. Kad greičiau apsispręsčiau, buvo sumuštas mano sūnus, kuriam peršovė koją, sulaužė žandikaulį.“
Oleškinu pramintas bičiulis galiausiai suorganizavo susitikimą su kamuoliniais Panemunėje esančiame restorane „Eglė“.
„Jei nesi mūsų žmogus, mes negalime tavęs apginti“, - tokio atsakymo Š.Valasevičius sulaukė iš bičiulio, o vėliau tą patį pakartojo ir Kamuolinių atstovai, paklausti, kas ir dėl ko sumušė sūnų bei pagrobė jį patį.
Reketininkai pernelyg nedaugžodžiavo ir pareikalavo pusės viso Š.Valasevičiaus uždirbamo pelno. Esą už tiek jis galėsiąs „džiaugtis gyvenimu, ramiai žiūrėti į saulytę ir niekas nepuldinės, o jei ne, tai pirmasis pagrobimas būsiąs tik saldainiukas“. Kurį laiką pamąstęs vyras vis dėlto sutiko. Teisiamųjų advokatų paklaustas, kodėl nesikreipė į policiją ir nepranešė apie iš jo prievartaujamą turtą, vyras atsakė klausimu: „O jūs būtumėt kreipęsi?“ Po to jis prisiminė iš kamuolinių sulaukęs įspėjimo, esą jie nupirkę visus pareigūnus ir bet kada sužinos, jei šis mėgins kam nors skųstis.
Sutikęs su reketininkų išdėstytomis sąlygomis, Š.Valasevičius iškart gavo mobiliojo ryšio telefoną su kortele, buvo supažindintas su tarpininku, pravarde Uzbekas, per kurį turėjo perdavinėti pinigus už „stogą“. Smetonos alėjoje gyvenantis vyras su mafijozų atstovu susitikinėdavo prie baro „Šnekutis“ esančios parduotuvės kieme. Susitikimų laiką jam į įduotą „konspiracinį“ telefoną atsiųsdavo trumpąja žinute. Vėliau Uzbeką pakeitė Arūnas Sutkus.
Po antrojo pagrobimo - į policiją
Tarpininkai nuolat terorizuodavo vyrą, esą šis prastai dirba, jei nieko neparduoda ir neuždirba. Š.Valasevičius sako tuomet dar sunkiai vaikščiojęs, todėl ir nedirbęs. Kamuolinių atstovai tiesiog įtūžo, kai sužinojo, kad jų reketuojamo vyro draugė pardavė savo turėtą butą. Apsilankęs Š.Valasevičiaus namuose tarpininkas pareikalavo sumokėti 150 tūkst. litų. Nukentėjusysis tvirtino paklusęs ir atidavęs tokią pinigų sumą reketininkams.
Tuo metu su kamuoliniais supažindinęs draugužis O.Vorobjovas kaskart žadėdavo spręsti problemas ir aiškintis, kas dedasi, tačiau rezultatų taip ir nesulaukta.
Galiausiai pernai sausį Š.Valasevičius apgaule buvo nuviliotas atvykti į degalinę, esančią Kauno pakraštyje, Marijampolės plente. A.Sutkus žadėjo, kad ten jis turėsiąs susitikti su Kamuolinių bosais ir pasiaiškinti dėl įvykusios klaidos su minėtais 150 tūkst. litų.
„Dar paklausiau pusiau juokais, ar neketina man jų grąžinti“, - teisme pasakojo nukentėjusysis.
Deja, tai tebuvo pretekstas įvilioti nukentėjusįjį. Degalinėje jį pasitiko trys Kamuolinių torpedos. Vienas iš smogikų iškart ištraukė Š.Valasevičiaus turėtą ginklą, įrėmė jį į šoną, o kitas išsitraukė savąjį ir užmaukšlinę ant galvos kepurę nuvežė antrąkart pagrobtą vyrą Rokų gyvenvietės link. Ten jis buvo persodintas į krovininį mikroautobusą ir vežamas toliau nežinoma kryptimi. Pakeliui pagrobėjai šaukė, esą Š.Valasevičius turįs „staigiai gauti 10 tūkst eurų“. Galiausiai prasitarta, kad jam bus padarytas galas.
Tiesa, pagrobėjai šįkart pademonstravo savo žioplumą. Pakeliui mikroautobusas įklimpo laukuose. Iššokę laukan M.Pilvelis ir A.Sutkus liepė Š.Valasevičiui vairuoti, o patys bandė mašiną išstumti. Kai tai pavyko, Š.Valasevičius ir nebesustojo, o tiesiu taikymu nurūko į arčiausiai esantį Panemunės policijos komisariatą.
Prašo atlyginti žalą
Nukentėjusysis byloje pareiškė 300 tūkst. litų civilinį ieškinį. Pusę šios sumos sudaro iš jo pagrobti pinigai, o likusioji dalis - prašoma priteisti moralinės žalos kompensacija.
„Ar jūs pats šitą istoriją sugalvojote ar jums kažkas padėjo?“, - išklausius nukentėjusiojo parodymų nuskambėjo vienintelis klausimas iš pagrindinio kaltinamojo G.Janonio - Kamuolio lūpų.
Nukentėjusysis į tokią repliką neatsakė.
Teismo posėdyje liudijęs O.Vorobjovas nė iš tolo nepriminė Š.Valasevičiaus bičiulio ir šįkart suokė savo naudai. Liudytojas pasakojo niekada nerengęs jokių nukentėjusiojo susitikimų su kamuoliniais ir apskritai išsigynė pažinties su šia nusikalstama grupuote: „Taip, aš su Šarūnu dažnai važiuodavau valgyti į „Eglę“, bet ten nematydavau, ar būdavo Giedrius Janonis su Andriumi Juodžiu, ar ne. Šarūnui siūliau tik įsigyti ginklą savigynai, bet jokios apsaugos tikrai negalėjau siūlyti.“
Paklaustas, iš kur apskritai jis pažįsta Kamuolinių vadeivą G.Janonį ir A.Juodį, liudytojas atsakė, esą vienas jų draugavo su jo dukra.
Oponentai teisme nesusitiko
Trečiadienį ryte Kauno apygardos teismas turėjo nagrinėti ir kitos šiuo metu Kaune įsigalėjusios nusikalstamos grupuotės - Agurkinių - lyderio Sauliaus Velečkos ir jo parankinių Norberto Tučkaus ir brolių Andriaus ir Antano Obelienių bei Nido ir Ryčio Korsakų byla. Šie teisiamųjų suole taip pat atsidūrė už kvalifikuotą turto prievartavimą, sukčiavimą, plėšimus dalyvaujant organizuotoje grupėje bei pagrobiant didelės vertės turtą ir disponavimą netikromis mokėjimo kortelėmis.
Tiesa, R.Korsakas prieš tris savaites buvo nušautas prie savo namų Šilainiuose, tad jo atžvilgiu byla turės būti nutraukta. Tuo tarpu N.Tučkus šįkart susirgo ir teisme nepasirodė, todėl Agurkinių byloje teko daryti pertrauką.
Ne paslaptis, kad šiuo metu Agurkiniai ir Kamuoliniai - dvi įtakos zonomis nepasidalijančios ir dėl to smarkiai konfrontuojančios nusikalstamos grupuotės. Nepaisant to, juos gina tie patys vienais garsiausių Kaune laikomi advokatai.
Pernai rugpjūtį G.Janonis buvo suimtas įtariant jį organizavus pasikėsinimą nužudyti du su Agurkiniais siejamus asmenis, kai Kauno rajone esančioje "Lapienės" sodininkų bendrijoje iš automatų "Kalašnikov" buvo apšaudytas prašmatnus "Audi A8" markės automobilis, kuriuo važiavo 28 metų amžiaus Tadas Petrošius ir jo apsaugininkas 39 metų Renaldas Mockus. Tąkart abu vyrai tik laimingo atsitiktinumo dėka išgyveno.
Naujausi komentarai