Kauno žudynių byla: įvyko nesusikalbėjimas Pereiti į pagrindinį turinį

Kauno žudynių byla: įvyko nesusikalbėjimas

2013-03-28 18:33
Kauno žudynių byla: įvyko nesusikalbėjimas
Kauno žudynių byla: įvyko nesusikalbėjimas / Gedimino Bartuškos nuotr.

Vilniaus teisme narpliojant Kauno žudynių bylą, kurioje pareigūnai kaltinami neveiklumu, pripažįstama, kad teisėsaugai trūksta susikalbėjimo.

Žinojo, kad D. Kedys ieško ginklo

Liudyti pakviestas Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas Ramutis Jancevičius atskleidė, kad pas jį lankėsi neveiklumu kaltinami Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai Tomas Ulpis ir Emilijus Damukaitis. „Jie pasakė, kad turi informacijos Pedofilijos byloje. Tai buvo nepatikrinta informacija, kad Drąsius Kedys ieško, kur įsigyti ginklą“, - posėdyje pareiškė R. Jancevičius.

Anot prokuroro, jis nedavė įsakymo leisti kontroliuoti D. Kedžio pokalbius esą dėl to, kad nebuvo jokių faktinių duomenų, nebuvo net užsiminta apie jokius to įrodymus. Apie gautą neva operatyvinę informaciją R. Jancevičius informavo generalinio prokuroro pavaduotoją Vytautą Barkauską, o po to ir patį tuometį generalinį prokurorą Algimantą Valantiną.

Klausėsi D. Kedžio pokalbių

Taip pat liudyti iškviesti ir kiti prokurorai tyrę vadinamąją pedofilijos bylą. Be R. Jancevičiaus parodymus teismui davė, jo pavaduotojai Anatolijus Koržovas ir Brunonas Maciulevičius ir ikiteisminį tyrimą atlikusį prokurorą, tačiau vėliau tarnybą palikusį Nerijų Bieliauską.

„Pastarajam nurodžiau imtis kontroliuoti D. Kedžio pokalbių, nes kitokių numatytų priemonių nebuvo galima imtis dėl to, kad nebuvo pateikta daugiau jokios informacijos“, - aiškino R. Jancevičius. Prokuroras negalėjo prisiminti ar kriminalinės policijos darbuotojai prašė leidimo leisti sekti D. Kedį. Jis taip pat neprašė kriminalistų atskleisti informacijos šaltinį, kuris suteikė konfidencialią informaciją apie D. Kedžio siekius įsigyti ginklą. „Dirbu šį darbą jau ilgą laiką ir tai yra nerašyta taisyklė – save gerbiantis pareigūnas niekada neatskleidžia savo informatoriaus. Be kita ko, pas prokurorą einantys operatyvininkai niekada nepasako visko, ką žino dėl to, kad sklindanti informacija nenutekėtų platesnei auditorijai“, - teigė prokuroras.

Informacija disponavo, bet nesidalino

Teisme R. Jancevičius teigė, kad informacijos apie Violetos Naruševičienės skundus, dėl esą galimo D. Kedžio susidorojimo Vilniaus apygardos prokuratūra iš Generalinės prokuratūros nebuvo gavusi. Prokuroras taip pat nežinojo, kad Generalinė prokuratūra yra gavusi vėliau nužudyto Kauno teisėjo Jono Furmanavičiaus pareiškimo dėl šmeižto jį kaltinant pedofilija. „Tiriant tą bylą mane visi prokuratūroje vadino paranojiku. Nujaučiau kažką negero. Dabar, visgi, džiaugiuosi, kad liko gyvų žmonių“, - pridūrė R. Jancevičius.

Teisme prokuroras atviravo ir toliau deklaruodamas pasitikėjimą teisiamiems pareigūnams. Paklaustas, kokie jo santykiai su buvusiu Policijos generalinio komisaro pavaduotoju Visvaldu Račkausku, R. Jancevičius nieko neslėpė. „Su ponu Račkausku net ir šiandien eičiau į žvalgybą ir būnant pasaloje nebijočiau, kad man peiliu smūgiuotų į nugarą. Nuo 1995-ųjų buvo visko – ir pykčių, ir necenzūrinių žodžių, tačiau žinau, kad jeigu kas į auką nukreiptų ginklą, tai jis stotų kūnu priešais ir tai padarytų bet kuris čia sėdintis pareigūnas“, - nuolankumą reiškė R. Jancevičius.

D. Kedys – tarsi Tadas Blinda?

Parodymus duodamas R. Jancevičiaus pavaduotojas Anatolijus Koržovas teigė, kad Drąsius Kedys įnirtingai reikalavo bylą iš Vilniaus Apygardos teismo perduoti nagrinėti Generalinei prokuratūrai.  „Jo (D. Kedžio – red. past.) motyvas buvo tas, jog byloje figūruoja teisėjo Jono Furmanavičiaus pavardė, dėl to šis tyrimas turėtų būti perduotas Generalinei prokuratūrai“, - paaiškino prokuroras. Jis taip pat pridūrė, kad policijos prašymu buvo nuspręsta kreiptis į teismą dėl D. Kedžio telefoninių pokalbių pasiklausymo.

Tuo tarpu kitas R. Jancevičiaus pavaduotojas Brunonas Maciulevičius teismui teigė, kad Laimutės Stankūnaitės ir Violetos Naruševičienės skundai, dėl esą galimo susidorojimo, buvo nekonkretūs. „Galima mane apkaltinti dėl to, kad kiek uždelsiau tuos skundus persiųsdamas Kauno pareigūnams“, - prisipažino B. Maciulevičius. Prokuroras taip pat prisiminė dalyvavęs susitikime su kriminalinės policijos biuro darbuotojais, kuomet išgirdo informaciją apie tai, kad D. Kedys ieško kur įsigyti ginklą, tačiau ir šią informaciją prokuroras pavadino „nekonkrečia“. „Tuo metu vyko masinė psichozė, o Drąsius Kedys juk buvo kaip pats Tadas Blinda!”, - vaizdingai 2009-uosius prisiminė B. Maciulevičius.

Faktų nesusiejo

Tuo tarpu mažametės seksualinio tvirkinimo bylą tyręs buvęs prokuroras Nerijus Bieliauskas teisme kaltino visus – nuo operatyvininkų iki prokuratūrų vadovų. „Kaune pedofilijos bylą tyrė 5 pareigūnai, o po to man ją generalinis prokuroras pavedė ištirti vienam“, - teisme skundėsi buvęs prokuroras. Jis taip pat pripažino, kad iki tol byla buvo vilkinama – Kauno pareigūnų taktika buvo nieko nedaryti.

Jaunas prokuroras teisme pripažino, kad iš kriminalinės policijos pareigūnų gavo informaciją apie D. Kedžio ketinimus ir siekius įsigyti ginklą. Jis taip pat pripažino, kad žinojo apie L. Stankūnaitės ir V. Naruševičienės skundus ir pagalbos prašymą, bet šių dalykų pernelyg nesusiejo ir operatyvininkų neinformavo. „Kriminalistams perdaviau bylą, leidau su ja susipažinti“, - aiškino N. Bieliauskas. Tačiau vėliau, paklaustas kaltinamųjų prokuroras pripažino, kad byloje nei L. Stankūnaitės, nei V. Naruševičienės skundų nebuvo.

 

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra