Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) reanimacijoje trečiadienį dėl gripo sukeltų komplikacijų buvo gydomi trys suaugę kauniečiai ir 4,5 metukų berniukas. Dėl gripo viruso sukelto plaučių uždegimo Kauno klinikose taip pat gydomos dvi nėščios moterys.

Virusas atakuoja plaučius

KMUK atstovė spaudai Eglė Žemaitienė trečiadienio popietę pasakojo, kad trims suaugusiems kauniečiams, gydomiems Kauno klinikų reanimacijoje, diagnozuotas kiaulių gripas.

"Visiems trims gripo virusas sukėlė plaučių komplikacijas, pacientams pajungta dirbtinė plaučių ventiliacija. Berniukas jaučiasi neblogai, jam nepajungta dirbtinė ventiliacija", - teigė KMUK atstovė.

Popiet E.Žemaitienė patvirtino, kad mažylio būklė pradėjo gerėti ir iš reanimacijos jis buvo perkeltas į Vaikų ligų skyrių.

Iš viso per parą KMUK buvo paguldyta 11 suaugusių kauniečių ir 2 vaikai, kuriems įtariamas kiaulių gripas.

Medikai pastebi, kad taip vadinamo kiaulių gripo virusas daugiausia sukelia plaučių susirgimus, todėl ligoniams, sergantiems lėtinėmis plaučių ligomis, iškyla didesnė grėsmė.

Kauno II-osios klinikinės ligoninės reanimacijoje gydomas vienas suaugęs kaunietis, kuriam gripas komplikavosi į plaučių uždegimą.

Ligoninės administratoriaus dermatovenerologijai ir infektologijai Juozo Stankaus teigimu, per antradienio parą į medikus pagalbos kreipėsi 65 suaugusieji, 22 iš jų paguldyti į stacionarą. Vaikų skyriuje gydomi 89 ligoniai.

„Visiems paguldytiems pacientams diagnozuotas kiaulių gripas. Reanimacijoje gydome vieną suaugusį žmogų, kuriam gripas sukėlė plaučių uždegimą. Susirgusių vaikų amžiaus vidurkis apie 10 metų, tačiau yra ir paauglių“, - pastebi J.Stankus.

Sergamumas auga

Kauno visuomenės sveikatos centro surinktais duomenimis, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis vis dar auga.

Kasdien apie šimtas kauniečių kreipiasi pagalbos vien į Kauno klinikų ir II-osios ligoninės medikus, baimindamiesi, kad gali būti apsikrėtę kiaulių gripu. Apie pusė besikreipusiųjų guldomi į stacionarą. 95 procentams paguldytųjų į ligonines diagnozuojamas kiaulių gripas.

Kaukes dalija nemokamai

Kai kurių valdiškų įstaigų darbuotojai medicinines apsaugines kaukes gauna nemokamai. Kaip portalui pasakojo Kauno darbo biržos Personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėja Živilė Stankevičiūtė, jau gautos trys kaukių siuntos.

„Patį pirmą kartą kaukes pirkom dar lapkričio 10 dieną, kai apie gripo epidemiją nebuvo net kalbama. Šiandien sulaukėme dar vienos siuntos“, - tvirtino Ž.Stankevičiūtė.

„Kauno dienos“ žurnalistams nuvykus į Darbo biržą, paaiškėjo, kad jos darbuotojos, priimančios bedarbius pirmajame pastato aukšte, nedėvi apsaugos kaukių.

„Pirmo aukšto darbuotojos nėra linkusios būti su kaukėmis. O mūsų direktorius visą laiką vaikšto su kauke. Visiems kaukių tikrai užtenka, tačiau kiekvieno reikalas - dėvėti ją ar ne“, - bėrė pašnekovė.

Iš viso Kauno darbo biržoje dirba 90 žmonių. Pasak Ž.Stankevičiūtės, konsultantai su ieškančiais darbo kauniečiai stengiasi daugiau bendrauti telefonu, o nustatytą susitikimų laiką perkelia kelioms savaitėms.

Neveikia mokyklos

Gripo epidemija privertė užsidaryti beveik visas miesto mokyklas. Kauno visuomenės sveikatos centro duomenimis, trečiadienį pamokos nevyko 63-jose miesto pradinėse ir vidurinėse mokyklose. Iš viso Kaune - 79 mokyklos.

Dauguma dėl gripo pamokas nutraukusių mokyklų bus uždarytos iki lapkričio pabaigos.

Vaikų lopšeliai-darželiai kol kas dirba visi, tik keliuose dėl sumažėjusios lankomumo apjungtos grupės.

Gripo epidemija šalyje buvo paskelbta antradienį. Nuo kiaulių gripo Lietuvoje jau mirė du žmonės - keturiolikmetis kaunietis ir 40-metis Visagino gyventojas.

Infekcijoms palankus oras

Infektologai tvirtina, kad drėgnas oras palankus plisti įvairioms virusinėms kvėpavimo takų infekcijoms. Garsus infektologijos specialistas profesorius Alvydas Laiškonis pataria gripo įbaugintiems kauniečiams kuo mažiau būti žmonių susibūrimuose, o pastebėjus pirmuosius peršalimo požymius nelaukti ir gydytis.

Taip jau atsitiko, kad šiemet mus kamuoja ne tik ekonomikos krizė, bet dar ir gripas su savo komplikacijomis. Rudens pabaiga šiemet kitokia nei ankstesniais metais - lietus, drėgmė ir santykinai šiltas oras tapo palankia terpe plisti įvairioms bakterijoms ir virusams.

„Kai drėgna, o mes kostime ir iščiaudime, lašeliai ilgiau pasilieka ore ir iškyla didesnė tikimybė užsikrėsti. Tokie drėgni orai tikrai palankūs visoms kvėpavimo takų infekcijoms plisti. Antras dalykas - kai lyja, žmonės dažniau peršlampa kojas, organizmas jautriai reaguoja į peršalimą, todėl virusinėms infekcijoms kūnas tampa atviresnis“, - pasakojo A.Laiškonis.

Nemanykite, kad jeigu spustelėtų šaltukas, visos bakterijos ir virusai tuoj pat žūtų. Tik esant 20-30 laipsnių šalčiui, virusams iškyla grėsmė.

„Visgi kai sausa ir saulėta, virusams ir bakterijoms veistis ne taip paprasta, ore jos ilgai neišsilaiko“, - pastebi infektologas.