Pagrindinis Klaipėdos siekis – kuo daugiau gyventojų. Tokį tikslą išsikėlę politikai strateginiame plėtros plane iki 2020 metų numatė galimybę padidinti uostamiesčio teritoriją.

Strateginiame plane numatyti miesto plėtrą naujose teritorijoje pasiūlė Teritorijų planavimo komiteto nariai.

Valdininkai tik suformulavo, jog miesto plėtrą galima pasiekti keičiant Klaipėdos administracines ribas, prijungiant priemiesčius, arba ribų nekeisti, bet bendradarbiauti su kaimyninėmis savivaldybėmis, kad jos skirtų pinigų prižiūrėti uostamiesčio infrastruktūrą, kuria naudojasi ne klaipėdiečiai, o, pavyzdžiui, Klaipėdos rajono ar Neringos gyventojai.

Miesto tarybos Kolegijos nariai pirmadienį sutarė, jog į strateginį planą reikia įrašyti abi miesto plėtros galimybes: ir keisti administracines Klaipėdos ribas, ir bendradarbiauti su kaimyninėmis savivaldybėmis.

„Jei kurio nors priemiesčio gyventojai norės prisijungti prie Klaipėdos, o mes strateginiame plane nebūsime numatę, jog miesto ribos gali būti keičiamos, tuomet žmonės negalės tapti klaipėdiečiais“, - kone vienbalsiai dėl miesto ribų keitimo sutarė politikai.

Tačiau jie iškart susilaukė ir iškalbingojo miesto tarybos nario Vytauto Lupeikos pylos. „Ir dabar miestas yra didelės, apleistas, dykros neprižiūrimos. Pažiūrėkite, aks dedasi Giruliuose, Melnragėje, Smiltynėje. O jūs dar norite didinti miestą“, - kolegoms replikavo V.Lupeika.

Jis taip pat pageidavo, jog strateginiame plėtros plane būtų numatyta, kad jau kitais metais uostamiestyje būtų pradedamos steigti 4-5 seniūnijos. „Jos ir yra savivaldos pagrindas. Negalima miesto valdyti iš vieno taško, seniūnaičiai jau dabar paklaikę laksto, nesupranta, su kuo ir kaip reikia bendrauti“, - pabrėžė V.Lupeika.

Pateikęs tokį siūlymą, jis sulaukė Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko pabarimo, kad nesilanko savo partijos frakcijos posėdžiuose.

Konservatorių frakcija jau buvo pateikusi siūlymą dėl miesto valdžios decentralizavimo ir jis trauktas į strateginės plėtros planą.

„Jame aiškiai neparašyta, kad bus steigiamos seniūnijos, nes dabar jau yra visokių kitų būdų, kaip miestą valdyti ne iš vieno taško. Plane numatyta priemonė ieškoti galimybių decentralizuoti miesto valdymą. Gali būti steigiamos ne seniūnijos, o, pavyzdžiui, nuotolinio valdymo centrai“, - paaiškino Strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė.

Iš politikų buvo sulaukta net 120 pasiūlymų, kaip pakoreguoti strateginį plėtros planą iki 2020 metų. Kai kurie pasiūlymai į planą įtraukti, kiti atmesti, nes jiems įgyvendinti finansinių išteklių nenusimato.

Šis planas bus tvirtinamas mėnesio pabaigoje vyksiančiame miesto tarybos posėdyje.