Paskutines valandas skaičiuojančią kalendorinę vasarą šalies melomanai palydėjoįspūdingame kultūriniame renginyje, kuriame spindi ryškiausios klasikinės muzikos pasaulinio žvaigždės.
Sceninis jaudulys
Nacionalinio operos ir baleto teatro (NOBT) scenoje pirmadienio vakarą klasikinės muzikos kerus skleidė garsiausių pasaulio orkestrų penketuką puošiantis Pitsburgo simfoninis orkestras (JAV) bei smuiko virtuozė iš Vokietijos – Anne Sophie Mutter.
Akustika ir publika – šiuos du dalykus, dėl kurių labiausiai nerimauja kopdama į nepažįstamą sceną, likus valandai iki pasirodymo įvardijo A.S.Mutter.
„Tai – nemirtingas duetas, nes nuo instrumento skambesio priklauso koncerto meninė kokybė, o nuo publikos – sėkmė. Visada neramu, ar pavyks prikaustyti klausytojų dėmesį, ar jie supras, ar pajus...“ – atviravo jau 35 metus savo unikaliu muzikavimu ir nepaprastu atsidavimui klasikinei muzikai pasaulį stebinanti smuikininkė.
Mieliausias – senas smuikas
A.S.Mutter ir Pitsburgo simfoninio orkestro, vadovaujamo austrų dirigento Manfredo Honecko, koncerte Vilniuje skambėjo smuiko muzikos aukso fondui priskiriamas Felixo Mendelssohno Bartholdy Koncertas smuikui ir orkestrui e-moll, plataus muzikinio alsavimo Piotro Čaikovskio Simfonija Nr. 5 bei smuiko virtuozei dedikuotas bene garsiausio šių dienų vokiečių kompozitoriaus Wolfgango Rihmo kūrinys „Lichtes Spiel“ („Šviesų žaismas“), kurio pasaulinė premjera vos prieš metus sudrebino Niujorką.
Klausytojus pavergiantį sodrų smuiko toną A.S.Mutter išgavo, grieždama vienu iš dviejų jai priklausančių retų Stradivarijaus instrumentų – 1710 m. „Lord Dunn-Raven Stradivarius“.
„Šio smuiko skambesys man tinka ir pritinka. Tik grieždama šiuolaikinius kūrinius renkuosi naują instrumentą, nes senam smuikui nelabai norisi atlikti tai, ko reikalauja moderni muzika“, – šypsojosi solistė.
Nekantravo išvysti senamiestį
A.S.Mutter ir Pitsburgo simfoninio orkestro draugystė užsimezgė prieš kelerius metus. Tai jau antros šio tandemo gastrolės, diriguojamos M.Honecko.
„Darbas su M.Honecko yra vienas puikiausių bendradarbiavimo pavyzdžių. Orkestre tvyro nepaprastai draugiška atmosfera, todėl dievinu darbą su juo. Muzikiniame pasaulyje retai pasitaiko draugystė, kokia spinduliuoja šiame kolektyve. Menininkui tai – nuostabi dirva“, – prisipažino A.S.Mutter.
Pats M.Honeckas pasakojo, kad jo vadovaujamas orkestras kartą per metus leidžiasi į didžiules gastroles. Pastarųjų metu aplankyta daug miestų, vadinamų Europos muzikos sostinėmis. Tačiau koncertuoti Vilniuje esą ypatingai smagu.
„Gera čia grįžti. Viešėjau Vilniuje prieš dešimt metų ir absoliučiai įsimylėjau šį nuostabų miestą ir jo žmones. Grįžti čia buvo viena didžiausių mano svajonių“, – savo simpatijas parodė M.Honeckas.
„Negaliu sulaukti, kol pamatysiu senamiestį, apie kurį labai daug girdėjau“, – šypsojosi A.S.Mutter.
Koncertą Vilniuje pristačiusio Vladimiro Romanovo fondo steigėjas V.Romanovas, paklaustas, kodėl atkakliai remia kultūrą ir Lietuvos publikai pristato ryškiausias pasaulio žvaigždes, juokavo: „Mane įtikino, kad be šio orkestro ir solistės Operos ir baleto teatras neišgyvens, o kai pamačiau programą, visiškai patikėjau.“
Kiek surimtėjęs mecenatas pridėjo: „Be kultūros ir sporto nematau nei savo, nei valstybės gyvenimo. Todėl uždirbtus pinigus skiriu renginių rėmimus“.
Naujausi komentarai