Penktadienį dar viena švietimo reforma nepatenkinti moksleiviai Vilniuje surengė du piketus. Jaunimo balsas buvo išgirstas, bet esminių pokyčių nežadama.

Moksleiviai nepatenkinti

Rugsėjį grįžę į klases vienuoliktokai buvo nemaloniai nustebinti – nuo 2014 metų keičiasi stojimo į aukštąsias mokyklas tvarka. Pagal po dviejų metų įsigaliosiantį sprendimą moksleiviams naudingiau laikyti keturis valstybinius brandos egzaminus. Šiuo metu privaloma laikyti tris.

Sostinėje moksleiviai piketavo prie Švietimo ir mokslo ministerijos ir prie Vyriausybės. Iš viso nepasitenkinimą pareikšti buvo susirinkę apie 100 moksleivių. Lietuvos moksleivių sąjungos regioninių reikalų ir savivaldų komiteto narė Eglė Girdauskaitė pasakojo, kad prie ministerijos jų balsas buvo išgirstas, o Vyriausybės atstovai nesusidomėjo jaunuolių problemomis.

„Kai piketavome prie ministerijos, sulaukėme net trijų atstovų, kurie pusvalandį atsakinėjo į moksleivių užduodamus klausimus, bet jie kaip ir pasakė, kad nieko nebus, - pasakojo moksleivių sąjungos atstovė. – Moksleiviai buvo nepatenkinti atsakymais, trūko išsamumo, argumentų. Kai kurie klausimai buvo užduodami keletą kartų, bet atsakymų į juos nesulaukdavome.“

Moksleiviai, norėdami išvengti abstrakčių atsakymų bandė uždavinėti klausimus, į kuriuos būtų galima atsakyti tik „taip“ arba „ne“.

Kreipsis į teisininkus

Moksleivių sąjungos atstovė tikina, kad jei piketuojant nepavyks pasiekti tikslo – atidėti reformą, bus bandoma išsiaiškinti, ar naujoji tvarka yra teisiškai teisinga.

„Matome, kad šis dalykas (piketai) jau praranda reikšmę, nes ta reforma visgi yra priimta. Jeigu matysime, kad ši reforma teisiškai yra per vėlai paskelbta, kažką tikrai darysime“, - sakė moksleivių sąjungos atstovė. „Gilinsimės į tai, kada buvo paskelbta reforma. Manau, vieninteliai, kurie gali padėti, yra teisininkai“, - pridūrė ji.

Moksleivius papiktinusi reforma priimta rugpjūčio 31 dieną. Todėl vienuoliktokai turėjo iš naujo perdėlioti savo prioritetus ir pasirinkti, kuriuos dalykus mokytis A, o kuriuos – žemesniu, B lygiu. „Tai yra ganėtinai vėlu. Visi pamokų tvarkaraščiai yra sudaromi pavasarį“, - sakė E. Girdauskaitė.

Daugiau egzaminų

Pagal dabartinius planus, 2014 metais stojant į universitetus ir kolegijas konkursinis balas bus formuojamas iš keturių mokomųjų dalykų valstybinių brandos egzaminų arba metinių įvertinimų.

Dviejų dalykų bus įskaitomi tik valstybinio brandos egzamino rezultatai, o kitų dviejų - valstybinio brandos egzamino rezultatai arba atitinkamai perskaičiuoti metinio pažymio vertinimai. Tačiau egzaminų laikymas duos aukštesnius balus.

Šiuo metu norintieji stoti į kolegiją turi būti išlaikę du valstybinius egzaminus, o į universitetą - tris. Dar viena po dviejų metų numatoma įvesti naujovė - norint įstoti į nemokamą vietą aukštojoje mokykloje reikės pasiekti nustatytą užsienio kalbos mokėjimo lygį.

Prašė atidėti naująją tvarką

Penktadienį posėdžiavusi Rektorių konferencija paskelbė, kad naujoji priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarka turi įsigalioti 2014 metais.

Išplatintame Rektorių konferencijos pareiškime teigiama, kad „dėl priėmimo sąlygų universitetai yra sutarę ir jų persvarstymui nėra pagrindo“. Taip pat, jų manymu, pakeitimai yra „būtini ir neatidėliotini, nes ankstesnės tvarkos trūkumai kiekvienais metais darosi vis ryškesni“.

Siūlymą naują tvarką įvesti ne nuo 2014-ųjų, o metais vėliau, Rektorių konferencijai pateikė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. To imtis jį paskatino kilęs dalies moksleivių ir mokyklų vadovų pasipriešinimas. Ministras šią  savaitę pripažino, kad naujoji tvarka nebuvo tinkamai aptarta.