Neringoje lankėsi Kaliningrado srities savivaldybių vadovai, šiuo metu didžiulį dėmesį skiriantys turizmo vystymui.

“Manome, kad yra ko pasimokyti iš jūsų. Šiandienos susitikimu norime užmegzti dialogą. Kalbant apie turizmo vystymą, galbūt gims idėjų naujiems bendriems projektams. Gavome Kaliningrado srities gubernatorius Nikolajaus Cukanovo nurodymą, kad savo turizmo sferoje tvarkytumėmės taip, kaip tai daroma Lietuvoje“, – penktadienį kalbėjo Kaliningrado srities Tarptautinių ryšių agentūros vadovo pavaduotoja Liana Maksimova.

Neringos savivaldybės administracija prieš kelerius metus įgyvendino ES lėšomis finansuojamą projektą, pagal kurį parengtas dviračių trasos techninis projektas Kuršių nerijos Kaliningrado srityje. Dviračių trasa numatyta senuoju istoriniu pašto keliu.

Taip pat įgyvendintas projektas „Vandens turizmo infrastruktūros Rusijos ir Lietuvos pasienio regionuose Kuršių mariose plėtra“. TACIS programos lėšomis finansuojamo projekto metu parengtas Rybačij uosto rekonstrukcijos planas ir šioje gyvenvietėje įrengta demonstracinė plaukiojanti prieplauka, parengtas Priegliaus upės Kaliningrado miesto ribose uosto planas bei įrengta demonstracinė plaukiojanti prieplauka.

Buvo tikimasi, kad šio projekto įgyvendinimas paspartins sprendimus dėl sienos kirtimo punkto įrengimo Rybačij bei Nidoje, vystant vandens turizmą Kuršių mariuose.

Pasak kaimyninės šalies delegacijos vadovės L.Maksimovos, lietuviams labiau žinomi Svetlogorsko ir Zelenogradsko kurortai, tačiau sparčiai į priekį veržiasi Pionerskas.

Neringos meras Antanas Vinkus pastebėjo, kad tiek Neringos, tiek Kaliningrado srities gyventojai laukia bevizio rėžimo.

„Nauda būtų abiem pusėms, – sakė A.Vinkus.

Susitikimo metu kaimynai pastebėjo, kad kurortų galvos skausmas – sezono prailginimas. Pavyzdžiui, Svetlogorske, šiuo metu greičiausiai tėra užimta 10 proc. apgyvendinimo vietų.

Pionerskas, anksčiau buvęs žvejų ir kareivių miestu, dabar siekia vystyti turizmą. Kitais metais ketinama įgyvendinti uosto rekonstrukcijos projektą. Uostas būtų skirtas keleiviniams laivams.

Zelenogradsko vadovai atkreipė dėmesį, kad dauguma jų projektų stabdo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija.

„Mus riboja parko statusas, iki šiol dviračių tako projektas negali gauto ekologinės ekspertizės išvadų. Jei bus atidaryta siena, 50 kilometrų atstumu bus didelė pagalba mūsų žmonėms“, – sakė Zelenogradsko rajono vadovas Valerij Gubarov.

Neringos vicemeras Vygantas Giedraitis pristatė Neringos savivaldybės įgyvendintus projektus, prisiminė, kokie projektai yra įgyvendinti su Kaliningrado sritimi. Jo nuomone, būtų galima bendradarbiauti gamtosaugos srityje.

„Mažai darome alternatyvios energijos srityje. Reiktų pagalvoti apie projektų įgyvendinimą turizmo infrastruktūros srityje, teikiant paraiškas kultūrinių projektų, centrų atnaujinimui. Dar viena sritis pliažai – gelbėjimo stočių rekonstrukcija, gelbėtojų inventoriaus atnaujinimas, kopų apsauga“, – sakė vicemeras.

Kalbėta ir apie tai, kad reikia abiem pusėms suorganizuoti bent vieną klasikinės ar folkloro muzikos festivalį.

„Esame kaimynai, siekdami bendradarbiauti turime ieškoti pragmatinių sprendimų, naudingų abiejų pusių žmonėms. Vienoje ir kitoje pusėje yra mišrių šeimų giminės, kurie lanko kapus. Pastaruoju metu suaktyvėjo turistų srautas iš Kaliningrado srities ir tai labai svarbu Neringos turizmo plėtojimui, ekonominio stabilumo užtikrinimui“, – sakė A.Vinkus.

Pasak Neringos mero, bendradarbiauja abejų šalių verslininkai, kultūros darbuotojai, meno kolektyvai, medikai ir kiti specialistai, kurie randa kalbą bei pasiekia susitarimo net tuomet, kai išsiskiria požiūriai, vertinimai ar idėjos.

„Manau, kad kuo daugiau Rusijoje bus Lietuvos draugų, o Lietuvoje – Rusijos, tuo lengviau bus dirbti ir mūsų šalių verslui, kitom institucijom ir tuo mažesnė bus vienašalių, kartais ne visuomet gerai pasvertų politinių sprendimų tikimybė. Todėl tokio draugų rato plėtimas visuose visuomenės sluoksniuose - tiek Lietuvos, tiek Rusijos, mano nuomone, realus ir būtinas“, – sakė A.Vinkus.