Pereiti į pagrindinį turinį

„Romuvos“ pardavimo istorijoje – nauja kaltųjų paieška

2008-10-30 15:57
„Romuvos“ pardavimo istorijoje – nauja kaltųjų paieška
„Romuvos“ pardavimo istorijoje – nauja kaltųjų paieška / Aliaus Koroliovo nuotr. „Romuvos“ kino teatro susigrąžinimas savivaldybei kainuos apie 1,3 mln. litų.

Kauno miesto savivaldybės taryba kol kas neišpirks 20,83 proc. „Romuvos" kino teatro akcijų, kurias privatiems asmenims perleido 2002 metais.  Teatro atgavimas miestui kainuotų 1,377 mln. litų.

Siekia nutraukti sutartį

Taryba nepriėmė jokio sprendimo ir nutarė perduoti šį klausimą svarstyti Antikorupcijos komisijai.

Tai iš pradžių pasiūlė tarybos nariai Kęstutis Kriščiūnas ir Arvydas Garbaravičius, o paskui tam pritarė ir konservatorių frakcija bei meras Andrius Kupčinskas

„Tegu Antikorupcijos komisija išsiaiškina, kaip ir kodėl dalis „Romuvos" akcijų buvo parduota. Visuomenei bus įdomu sužinoti visas aplinkybes", - sakė meras.

Tarybai buvo siūloma už 783714 litus iš Ramūno Šalūgos nupirkti 17787 paprastąsias vardines akcijas, sudarančias 20,38 proc. kino teatro „Romuva" įstatinio kapitalo, taip pat kompensuoti

594277 litus nuostolio, susidariusio dėl 2002 m. gegužės 8 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties su bendrove „Rosh" nutraukimo.

Anksčiau miesto tarybos kolegija jau buvo pritarusi akcijų išpirkimui ir nuomos sutarties nutraukimui.

Dalį patalpų jau prarado

Prieškariu statytas kino teatro pastatas savivaldybei priklausė iki 2002-ųjų, kuomet buvo įkurta uždaroji akcinė bendrovė „Kino teatras „Romuva". Teatras 2002 metų gegužę buvo išnuomotas privačiai bendrovei iki 2012-ųjų. Tada Kauno meru buvo tuomet socialliberalas Erikas Tamašauskas. Beveik 80 proc. „Romuvos" akcijų liko savivaldybei, likusios perėjo „Rosh" direktoriui Ramūno Šalūgos nuosavybėn.

Miestas jau yra netekęs dalies „Romuvos" patalpų. 2003 metų pavasarį tuometis kino teatro direktorius Gediminas Juodeika be didžiosios akcininkės - savivaldybės - žinios per antstolių kontorą pardavė dalį patalpų, areštuotų už skolas „Sodrai" ir Valstybinei mokesčių inspekcijai. Kino teatro kasų vietoje įsikūrė soliariumas. Daugiau kaip 50 kvadratinių metrų „Romuvos" pusrūsį verslininkas įsigijo už kiek daugiau nei 50 tūkst. litų. Bendrovės „Ober-Haus" specialistų vertinimu, tuomet atliktu prašant savivaldybei, tų patalpų rinkos vertė turėjo siekti apie 370 tūkstančių. Miestas dėl šio sandorio bylinėjosi, bet nesėkmingai.

Vertingas paveldo objektas

Kultūros skyriaus nuomone, kino teatro patalpose galėtų įsikurti menų centras „Romuva", kurio  pagrindinė veikla būtų „aukšto meninio lygio (elitinių) komercinių kultūros renginių organizavimas, svarbiausių Kaune vykstančių festivalių (muzikos, kino, foto, dailės, šokio, teatro, kt. šiuolaikinių menų, multimedijos ir kt.) pristatomieji renginiai ir kino filmų demonstravimas". Menų centras „Romuva" galėtų vykdyti ir Savivaldybės įsteigtų kultūros įstaigų/kolektyvų kūrybinių programų pristatymus/projektus, užsiimtų salės nuoma renginiams, TV laidų filmavimui ir kt.

Kovo 27 d. Kauno miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje buvo nuspręsta siūlyti kino teatrą „Romuva" įrašyti į Kultūros vertybių registrą. Kultūros paveldo departamentas „Romuvą", kaip regioninį reikšmingumo lygmenį turintį Kauno kino teatrą, kuriame rengiami nekomercinio kino filmo festivaliai ir kiti kultūriniai renginiai, birželio 3 d. įrašė į Kultūros vertybių registrą.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų