Oro temperatūrai sekmadienį perkopus 30 laipsnių karščio padalą, tradicinio Blusų turgaus prekeiviai Vilniaus mokytojų namų kiemelyje skundėsi žymiu pirkėjų skaičiaus sumažėjimu.
Derasi dėl centų
„Pastaruosius tris savaitgalius žmonių vis mažiau. Tie, kurie ateina, tai daugiau kaip į parodą, o ne ką nors pirkti. Per karščius visi išvažiuoju iš miesto, nenuostabu“, - pasakojo sendaikčių turgaus pardavėja. Susidomėjus ant jos prekystalio gulinčia vėduokle, moteris suskubo ją ginti. „Čia mano, ne pardavimui. Taip karšta, kad sunku išsėdėti, tai nors pasivėduoju“, - sakė ji.
Nuo 12 valandos sekmadieniais veikiančiame asmeninių daiktų turgelyje šįkart prekeivių buvo bene daugiau nei pirkėjų, vėliau į kiemelį ėmė rinktis vis daugiau turistų. Ir nors kainos šiame turguje tikrai mažos – vis tik parduodami jau naudoti daiktai – mėgstantys pasiderėti nepraleidžia progos. „Derasi ir lietuviai, ir užsieniečiai“, - juokėsi nebereikalingas knygas parduodanti mergina. Už knygą, kurią ji norėjo parduoti už du litus, pirkėjas siūlė vieną litą. Galiausiai jie sutarė dėl pusantro lito kainos.
Kam reikia – supras
Viena pagrindinių sąlygų turgelio prekeiviams – prekiauti galima tik savo asmeniniais daiktais. Galima prekiauti ir savo kūrybos daiktais, tačiau svarbu, kad jų dalis nesudarytų daugumos visų jūsų turimų prekių, tai yra negalima prekiauti vien rankdarbiais.
Didžioji dalis po spintų tuštinimo atlikusių nereikalingų daiktų – rūbai, batai, knygos, suvenyrai ir papuošalai. „Vieną pavasarį pavaikščiojau su šiais bateliais, bet koja patino, ir nebegaliu užsidėti. O jie tokie gražūs – negi išmesiu?“, - batelius rankose sukiojo moteris.
Lentynose dūlančių suvenyrų nusprendė atsisakyti kita Vilniaus mokytojų kiemelyje prekiaujanti moteris. „Negaliu parduoti nieko už mažiau nei dešimt litų. Prekybos vieta kainuoja dešimt litų, taigi...“, - aiškino vazeles ir skulptūrėles išdėliojusi prekeivė.
Turgelyje galima rasti ne tik kiekvieno namuose įprastų, bet ir keistesnių daiktų. Ne visų kilmę ar paskirtį žino patys jų savininkai. „Čia kažkokie kristalai, aš apie juos nieko neišmanau. Specialiai tokiame inde, iš kurio oras ištraukas. Kas nusimano, domisi – tie supras, kas čia“, - pasiteiravus, kas per keisti akmenys stikliniame cilindre, pasakojo Blusų turgaus prekeivė.
Kitoje kiemelio pusėje prekiaujanti moteris pardavinėjo senas nuotraukas. Jos teigimu, fotografijos yra iš senelio albumo, tačiau ji parduoda tik tas nuotraukas, kuriose įamžintų žmonių nepažįsta. „Gal kam nors pravers, pavyzdžiui, meno kūriniams“, - svarstė moteris.
Naujausi komentarai