Prieš penkerius metus didelis būrys klaipėdiečių šurmuliavo prie duris atvėrusių Sportininkų namų, kurie dažnai vadinami sporto muziejumi.

Gausiai lanko svečiai

„Tai arti tiesos, – sakė jų vadovas Algirdas Plungė. – Čia sukaupta nemažai eksponatų, liudijančių solidžią Klaipėdos sporto istoriją. Faktai, kad pirmieji sporto klubai mūsų krašte kūrėsi 19-ojo amžiaus antroje pusėje, rodo, jog sportu čia pradėta domėtis daug anksčiau nei Didžiojoje Lietuvoje. Per penkerius gyvavimo metus ekspozicija nuolat papildoma eksponatais.“

Penkeri metai, rodos, nedaug, tačiau per šį laiką namus aplankė daug sportui ir sporto istorijai neabejingų klaipėdiečių bei miesto svečių.

Anot A.Plungės, sporto muziejui pradžia buvo padaryta dar 1984-aisiais. Realiai šią idėją įgyvendinti ėmėsi tuometinis Sporto komiteto pirmininkas Jonas Kiseliovas. Jo pagalbininkė Bronė Dumskytė pradėjo komplektuoti ir ruošti pirmuosius eksponatus.

Keitėsi miesto vadovai, keitėsi patalpos – muziejaus užuomazga kuriam laikui buvo išnykusi. Tačiau dalį buvusios ekspozicijos eksponatų lankytojai gali pamatyti.

Pagerbiami grįžę atletai

A.Plungė tvirtino, kad Sportininkų namų pavadinimas pasirinktas dėl to, kad čia yra ne vien sporto relikvijos, bet ir vieta, kur įvairiomis progomis renkasi jauni sportininkai, sporto senjorai, vyksta įvairūs renginiai.

Nuo pat pirmųjų dienų čia pradėta aktyvi veikla. Nuolat rengiami seminarai treneriams. Ne kartą mūsų treneriams savo sukauptą patirtį yra perteikę profesoriai Kęstas Miškinis, Rūta Dadelienė, Antanas Skarbalius bei kiti Lietuvos sporto universiteto (buv. Kūno kultūros akademija) ir Lietuvos sporto informacijos centro specialistai.

„Sportininkų namai – tai vieta, kur pagerbiami sportininkai, – džiaugėsi A.Plungė, – grįžę su pergalėmis iš įvairių svarbių varžybų. Čia dažnai lankosi miesto vadovai, kurie niekada neatsisako atvykti pasveikinti sportininkų, garsinančių miesto vardą Lietuvoje ir užsienyje.“

Atletų, trenerių, sporto darbuotojų jubiliejinių datų paminėjimas – prasminga tradicija. Čia susirenka žmonės, daug metų atidavę sportui, o vėliau pasitraukę iš aktyvios veiklos. Tokių susitikimų metu atgyja daugybė malonių prisiminimų, o namų archyvas pasipildo nauja informacija. Įvairiomis progomis paruošiami stendai, primenantys jubiliatų veiklą ir jų nuopelnus.

Apstu proginių renginių

Pasak A.Plungės, nuolat ruošiami proginiai renginiai. Paminėtas „Žalgirio“ draugijos 65-metis (2009 m.). Gausų dviračių turizmo mėgėjų būrį sudomino tarpkontinentinio dviračių žygio Klaipėda–Vladivostokas, vykusio prieš 50 metų, paminėjimas (2010 m.).

Daug praeityje garsių lengvaatlečių turėjo gerą progą pabendrauti, minint Lietuvos lengvosios atletikos penkiasdešimtmetį (2011 m.).

Pažymint šalies krepšinio penkiasdešimtmetį (2012 m.), į šia proga skirtą renginį nepasididžiavo atvykti ir buvę klaipėdiečiai – pasaulinio garso krepšinio įžymybės: dukart pasaulio čempionas, olimpinis čempionas Modestas Paulauskas, pasaulio čempionė, dukart Europos nugalėtoja Jūratė Daktaraitė. Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) atminimo dovanas pasižymėjusiems uostamiesčio taikliarankiams įteikė LKF garbės prezidentas Vladas Garastas.

Irkluotojai paminėjo datą, kokią gali minėti tik klaipėdiečiai. Šiai sporto šakai Klaipėdoje – 125 metai (2010 m.)! Visi svečiai nebūtų tilpę ankštose Sportininkų namų patalpose, todėl A.Plungės parengtas pasakojimas apie Klaipėdos irklavimo istoriją buvo pakartotas erdvesnėje auditorijoje, kur dalyvavo apie 200 miesto irklavimo entuziastų ir svečių iš kitų miestų bei šalių.

Ateina ir jaunas, ir senas

„Sportininkų namų lankytojai – patys įvairiausi, – sakė A.Plungė. – Ateina žemesnių klasių moksleiviai, su kuriais yra galimybė padiskutuoti apie tai, ar verta sportuoti. Dažnai sutinkami vidurinių mokyklų moksleiviai, gimnazistai. Lankosi studentų grupės. Vasarą dažni svečiai yra kitų miestų sportininkai, stovyklaujantys pajūryje. Studentai čia turi galimybę ne tik susipažinti su sporto istorija, bet ir gauti medžiagą, reikalingą rašant kursinius darbus ar referatus, kurią ne visada galima rasti bibliotekose.“

Garbingiausi Sportininkų namų lankytojai pasirašo Garbės svečių knygoje, kuri po kurio laiko irgi taps vertingu eksponatu.

Anot A.Plungės, archyvas yra nuolat kaupiamas ir papildomas. Jau sukaupta nemažai literatūros, žinynų, nuotraukų, vaizdo įrašų, senjorų prisiminimų (rašytų ir įkalbėtų).

„Skubame, nes praeitų įvykių liudininkų vis mažėja“, – pabrėžė vadovas.

Sportininkų namų veikla išeina ir už savo sienų ribų. Organizuota senjorų išvyka į Lietuvos 1-osios tautinės olimpiados 70-mečio paminėjimą Kaune (2008 m.), šalies 1-ąjį sporto senjorų suvažiavimą (2010 m.).

Rezultatyviai prisidėta prie kampanijos renkant Londono olimpinių žaidynių olimpinio deglo nešėją ir fiksuojant šį reikšmingą įvykį. A.Plungė didžiuojasi, kad olimpinės ugnies deglas, kurį nešė klaipėdietis Kazimieras Budrys, yra Sporto muziejaus eksponatas.