Nuo kitų mokslo metų tautinių mažumų mokyklose kai kurie dalykai turės būti dėstomi lietuvių kalba. Naujosioms Švietimo įstatymo pataisoms besipriešinantys lenkų politikai nutyli vieną dalyką – turbūt daugiausia nesklandumų kils, nes, toli gražu, ne visi lenkų mokytojai patys moka lietuvių kalbą.

Ruošiasi atleisti mokytojus

Naujoji švietimo įstatymo redakcija numato, kad tautinių mažumų mokyklose lietuvių kalba turėtų vykti pamokos, kuriose dėstomos Lietuvos istorija ir geografija, pasaulio pažinimas bei mokoma pilietiškumo pagrindų.

Deja, įgyvendinti šias įstatymo pataisas kai kuriose Vilniaus krašto mokyklose nebus lengva. Pirmiausia dėl to, kad ne visose mokyklose yra mokytojų, kurie reikalaujamus dalykus sugebėtų dėstyti lietuviškai. Ši problema aktualiausia kiek toliau nuo sostinės nutolusių miestelių mokyklose.

"Jei mokytojas senesnis, žinoma, jam bus sunku gerai išmokti lietuvių kalbą ir juolab ja dėstyti. Labai gaila, bet galbūt svarstysime galimybę tokį žmogų pakeisti. Viskas su tuo įstatymu labai greitai išėjo, nesitikėjome, kad bus taip staigiai", – dūsavo Šalčininkų J.Sniadeckio lenkų gimnazijos direktorė Irena Volska.

Moteris įsitikinusi, kad Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) gal ir neblogai pasielgė priėmusi įstatymo pataisas, tačiau, kaip jas įgyvendinti, kad nenukentėtų mokytojų kolektyvas ir moksleiviai, nepagalvota.

Naujoji įstatymo redakcija taip pat numato, kad nuo 2013 m. lenkų mokyklų absolventai privalės drauge su lietuviškų mokyklų moksleiviais laikyti valstybinį gimtosios lietuvių kalbos egzaminą. Be to, suvienodintas ir lietuvių bei lenkų mokyklose dėstomos lietuvių kalbos valandų skaičius.

I.Volska teigia, jog padaryta klaida, kad nurodyti dalykai lietuviškai bus dėstomi tik vienuoliktokams ir dvyliktokams, o jaunesnių klasių moksleiviai ir toliau viską mokysis lenkiškai.

"Sunku bus dešimtokams per dvejus metus išmokti lietuviškai. Juk jei norėjo keisti, reikėjo tuos pokyčius įvesti nuo pirmos klasės. O dabar dešimt metų žmogus mokosi lenkiškai, o paskui per dvejus metus lietuvių kalbą turi išmokti kaip savo gimtąją. Rašėme savo pastabas šiais klausimais, bet jokios reakcijos", – piktinosi I.Volska.

Tiesa, tautinių mažumų mokykloms niekas nedraudžia lietuviškai dėstyti ir žemesnėse klasėse, tad šie priekaištai vargu ar pagrįsti.

Neturi vadovėlių

Dvejus metus J.Sniadeckio gimnazijai vadovaujanti moteris apgailestavo, kad Švietimo ministerija neatsižvelgė į daugiau nei 60 tūkst. gyventojų pasirašytą prašymą nepriimti įstatymo tokia forma, kokia jis buvo pateiktas svarstyti.

"Padarėme, ką galėjome, ir galime pasakyti – švietimo įstatymas ne mūsų produktas, tad ir priekaištai – ministerijai. Vienam moksleiviui numatyta po 96 litus vadovėliams įsigyti ir persiorientuoti. Tai reformos padarinių "užglaistymo" išlaidos. Mūsų gimnazija gavo 6 tūkst. litų, bet kaip juos panaudoti ir kokias skyles užkamšyti, nesuprasi", – nerimavo I.Volska.

Tos pačios bėdos kamuoja ir Vilniaus rajono Moniuškos vidurinę mokyklą. Mokyklos direktorius Zygmuntas Jasvinas teigė su nerimu laukiantis liepos 1 d., kai galutinai įsigalios naujasis įstatymas.

"Mokytojai ruošiasi atostogauti, o naujų vadovėlių nėra. Taigi jie neturi progos susipažinti su nauja medžiaga. Nebuvo viskas iki galo apgalvota, skubota šiek tiek. Reformos tai reformos, bet kas pagalvos apie vaikus?" – klausė Z.Jasvinas.

Jis baiminasi, kad mokymo įstaigų laiku nepasieks žadėti vadovėliai būsimiems vienuoliktokams. Mokyklos vadovui abejonių kelia ir kursų geografijos ir istorijos mokytojams nauda.

"Jau žinome, kad chrestomatijos pasirodys tik lapkritį, šiek tiek vėluos ir kitų vadovėlių leidyba. Vyko kursai lituanistams, žadami geografijos ir istorijos mokytojams. Tačiau kam jų reikia? Juk tie žmonės – savo srities specialistai", – piktinosi rajono mokyklos vadovas.

Džiaugiasi pajudėjusia reforma

Sostinės lenkiškos mokyklos su provincijai būdingomis problemomis nesusiduria. V.Sirokomlės vidurinėje mokykloje ir mokytojai, ir mokiniai tikino nusiteikę naujoms mokymosi taisyklėms. Nors ministerijos žadėtos lėšos mokyklos dar nepasiekė, vadovybė jau spėjo užsakyti naujų vadovėlių penktokams ir septintokams. Iš naujų vadovėlių ir pagal naują programą lietuvių kalbos mokysis ir pradinukai.

Šioje mokykloje lietuvių kalbos mokanti mokytoja – metodininkė Marija Česonienė – džiaugėsi prasidėjusias pokyčiais. Moteris sakė, kad mokykloje yra ir gerai, ir vidutiniškai besimokančių moksleivių, tačiau silpniausia lenkakalbių vieta – lietuvių kalbos žodynas. Ir šiuo metu vykdoma reforma, deja, šios problemos neišspręs.

"Reforma šiuo metu suvienodino lietuvių kalbos valandų skaičių lietuvių ir lenkų mokykloms. Bet to maža. Lenkams lietuviškų pamokų, kad jie gerai įvaldytų negimtąją kalbą, turėtų bent padvigubėti. Ir svarbiausia – ruošiant reformą nebuvo viešos diskusijos, bent jau mokyklose", – priekaištavo lituanistė.

Vaikams tragedijos nėra

Pokyčiai, pasak M.Česonienės, moksleivių visiškai nebaugina. Su savo auklėtiniais bendraujanti pedagogė tvirtino ne kartą girdėjusi, kad vaikai neįžiūri jokios tragedijos ir patys siekia daugiau dalykų mokytis lietuviškai.

"Juk tai ir patiems moksleiviams geriau, o jei būtų pradėję nuo pirmos klasės, būtų buvę dar geriau. O iš vis gerai būtų, jei ir jų tėvai namuose pabendrautų lietuviškai, nepaisant to, kad ši kalba nėra jų gimtoji. Juk norint daryti karjerą, geriau prasta lietuvių kalba negu jokios", – tvirtino pedagogė.

Kalvelių mokyklos direktorius Z.Jasvinas mano, kad jaunimas ir taip puikiai kalba lietuviškai. O tai, kad esamos sistemos nereikia skubotai keisti, liudija ir esama statistika – didžioji lenkų mokyklų moksleivių dalis po vidurinės sėkmingai tęsia studijas prestižiniuose Lietuvos ir užsienio universitetuose.

Kalbos mokytis nevers

Naujosios reformos esmė, pasak valdininkų, pagelbėti tautinių mažumų atstovų integracijai į Lietuvos visuomenę. Visa kita – tai politinės manipuliacijos, kylančios iš per menkos informacijos sklaidos, kaip įsitikinęs Švietimo ir mokslo ministerijos viceministras Vaidotas Bacys.

"Truputėlį kantrybės ir viską pamatysite. Jau birželio mėnesį pateiksime naujus vadovėlius, mokytojams numatyti kursai. Kiekviena mokykla gaus lėšų ir tos lėšos bus tikslinės, tad nuo kada ir kaip mokyti moksleivius, kiekvienos mokyklos vadovybė galės nuspręsti pati", – tikino valdininkas.

Nors ir S.Moniuškos, ir V.Sirokomlės mokyklų vadovai tikino, kad visi jų mokytojai puikiai moka lietuvių kalbą ir turi visa tai patvirtinančius dokumentus, ne paslaptis, kad kai kuriems iš jų, ypač vyresniems, sunkiai sekasi dėstyti valstybine kalba. Tačiau viceministras tvirtina, kad tokie žmonės nebus atleidžiami iš darbo.

"Visi juk suprantame, kad kalbos per mėnesį ar du neišmoksi. Anksčiau tiems žmonėms mokytis lietuviškai nebuvo poreikio. Dabar, kai toks atsirado, jiems bus rengiami ilgalaikiai kursai, kurie tęsis pusmetį, metus ir ilgiau. Jeigu žmogui vis dėlto nepavyks gerai išmokti kalbos, jis galės dėstyti lenkų kalba, o ten kur reikės lietuvių, jį pakeis kitas žmogus. Bet čia jau pačios mokyklos turės sureguliuoti šį procesą", – pabrėžė V.Bacys.