Trys kauniečiai kaltinami prievartavę iš moters pinigus už tariamą pagalbą dalinantis turtą su buvusiu sugyventiniu, nors to ji nė neprašė ir net priešinosi.

Iki šiol neteistas 32-ejų Rytis Rimkus ir anksčiau teisiamųjų suole jau sėdėję 27 metų Artūras Kupratyj bei 38-erių Ričardas Pranskevičius šįkart teisiami už tai, kad iš kaunietės Vilmos P. kėsinosi pasiglemžti 20 tūkst. litų. Tokios sumos trijulė pareikalavo už neva suteiktą pagalbą moteriai tvarkantis turto dalybų reikalus ir sprendžiant ginčus, kilusius tarp jos ir buvusio sugyventinio. Tiesa, moteris tokių paslaugų nepageidavo.

Anot prokuroro, visi trys kaltinamieji veikė organizuotoje grupėje ir buvo iš anksto pasiskirstę vaidmenimis. R.Rimkus savo kaltės nepripažino, o du jo bendrai kalti jautėsi tik iš dalies. Už jiems inkriminuojamą turto prievartavimą Baudžiamasis kodeksas numato iki aštuonerių metų laisvės atėmimo.

Beje, R.Pranskevičius vienintelis teismo nuosprendžio laukia laisvėje. Kiti du kaltinamieji dienas leidžia suimti. Teisiamieji pasinaudojo teise duoti parodymus tik po to, kai teismas išklausys liudytojų ir pačios nukentėjusiosios parodymų.

Nukentėjusiąja pripažinta Vilma P. pasakojo su A.Kupratyj susipažinusi pernai kovą. Netrukus tarp jų užsimezgė artimesnė draugystė. Tuo metu moteris tvarkėsi turtines problemas, mat buvo neseniai nutraukusi santykius su ankstesniu gyvenimo draugu.

Išgirdęs draugės pokalbius telefonu ir sužinojęs apie jos konsultacijas pas advokatę, A.Kupratyj pasisiūlė padėti. Naujasis draugas pareiškė galįs rasti geriausią išeitį - pamokyti buvusį Vilmos P. sugyventinį - „nuvežti į mišką, uždaryti į garažą ir nurauti jam ausis“. Tokiems jo planams pritarė ir bendražygis R.Rimkus.

„Kol neišgirdau šių žodžių, nelabai supratau, kokią pagalbą man siūlo. Po to viskas tapo aišku. Tačiau aš tokių paslaugų kategoriškai atsisakiau. Nesvarbu, kad mes nesutariame dėl turto, bet tai vis tik yra žmogus, mano sūnaus tėvas. Apskritai, aš nepritariu bet kokiam smurtui“, - teisme kalbėjo nukentėjusioji.

Nepaisant to, jos draugas vis tiek neatlyžo, o netrukus jo „geranoriška pagalba“ virto primygtiniu reikalavimu. A.Kupratyj pareiškė, kad „reikalas jau užsuktas“, todėl ji privalanti priimti jo pagalbą, o vėliau turėsianti atsiskaityti. Antraip grasinta moterį pakasti po žeme, o jos paauglį sūnų suluošinti.

Iš viso bylos medžiagoje užfiksuoti trys reikšmingi epizodai. Pernai rugpjūtį Vilma P. buvo iškviesta atvykti į nuošalią laukymę netoli kelio Kaunas-Klaipėda. Moteris pernelyg nedetalizavo, tačiau teismui užsiminė, kad tuo metu A.Kupratyj lyg nuo kažko slapstėsi ir vengė būti namuose, todėl ir jų susitikimo vieta buvo paskirta atokiau nuo Kauno.

„Ten dalyvavo A.Kupratyj ir R.Rimkus. Iš manęs buvo atimta rankinė, mobiliojo ryšio telefonas, automobilio rakteliai ir kiti daiktai. Artūras mane apčiupinėjo. Matyt, žiūrėjo, ar netyčia slapta neįrašinėju mūsų pokalbio“, - teismui pasakojo Vilma P.

Jau tąkart tapo aišku, kad jos bendravimas su naujuoju draugu nebepanašus į draugystę. Supratusi, kur link krypsta kalba, moteris vengė susitikimų su A.Kupratyj, tačiau po kelių dienų šis ją pergudravo pasiūlęs grąžinti moteriai dalį skolos.

„Jis parašė žinutę, kad gali atiduoti 400 litų, nes buvau jam anksčiau paskolinusi. Man kaip tik reikėjo pinigų, todėl nutariau susitikti ir nuvykau prie sporto klubo Žaliakalnyje, - pernykštės vasaros nemalonumus prisiminė nukentėjusioji. - Tąkart A.Kupratyj sugriebė man už kaklo, bandė smaugti, bet R.Rimkus jį nuramino. Žadėtosios skolos taip ir neatgavau.“

Bijodama susidorojimo, moteris kelis kartus keitė gyvenamąją vietą. Vis dėlto ją persekioję A.Kupratyj ir R.Rimkus neatlyžo ir ėmė reikalauti atlygio. Iš pradžių konkrečios sumos niekas neįvardijo.

Lemtingas lūžis šioje istorijoje įvyko praėjusių metų rugsėjo 8-ąją. Tąkart iš daugiabučio kiemo išvažiuojančiai Vilmai P. kelią pastojo persekiotojų automobilis. Iš jo iššokę A.Kupratyj ir R.Rimkus privertė moterį nuvažiuoti į atokesnę aikštelę ir ten ją laikė nelaisvėje iki pavakarės. Ten prie reketininkų kompanijos prisijungė trečias teisiamasis šioje byloje - R.Pranskevičius, kuris tiksliai nurodė sumokėti 20 tūkst. litų. Esą tiek kainuoja „berniukų pagalba“, mat šie jau susisiekę su buvusiu jos sugyventiniu ir reikalai dar labiau įsisukę.

Naudojant psichologinį spaudimą, Vilma P. buvo priversta pasirašyti skolos raštelį 20 tūkst. litų sumai. Galiausiai moteris pasidavė ir sutiko su jų reikalavimais. Jau kitądien ji kreipėsi pagalbos į policiją, pranešdama apie turto prievartavimą: „Jau anksčiau galvojau kreiptis į policiją, bet vis bijojau. Kai mane privertė mokėti kažkokias nebūtas skolas, jau nebeliko kitos išeities, kaip tik pranešti apie tai pareigūnams. Taip man patarė ir draugai, kuriems papasakojau apie savo problemas.“

Teisme paaiškėjo, kad tariama „pagalba“ išvis nebuvo suteikta. Liudyto pakviestas buvęs Vilmos P. gyvenimo draugas ir jųdviejų sūnaus tėvas patvirtino nesulaukęs jokios „berniukų“ viešnagės. Lygiai taip jam niekas negrasino dėl turto dalybų bei nemėgino stoti skersai kelio.

Vilma P. teismui įteikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš teisiamųjų solidariai priteisti 20 tūkst. litų.