Nekaltas prasidėjimas, Betliejaus Žvaigždė, Išganytojo gimimas - pasakojimai, kuriuos galite rasti Biblijoje. Mokslas šiems įvykiams taip pat turi paaiškinimą.

Betliejaus Žvaigždė

Prieš gimstant Kristui danguje virš Betliejaus sužibo Žvaigždė, rodžiusi trims karaliams kelią, kur ėdžiose gulėjo Jėzus. Ar gali šio stebuklingo dangaus kūno atsiradimas turėti astronominį paaiškinimą?

Galimi du Žvaigždės „pasirodymo“ paaiškinimai: 2 metai prieš Kristaus gimimą įvyko konjunkcija tarp Jupiterio ir Veneros planetų, galėjusi šviesti kaip viena ryški žvaigždė. Kinijos astronomai dar 5 m. pr. Kr. užfiksavo supernovą.

Karalius Erodas, valdęs prieš pat gimstant Kristui, liepęs išžudyti visus naujagimius, mirė 4 m. pr. Kr. pavasarį. Taigi, dviejų planetų konjunkciją šiuo atveju galime atmesti.

Taigi, Betliejaus Žvaigždė, jei iš tikrųjų nušvito, greičiausiai buvo supernova. Žinoma, nesiginčijama, jog tai galėjęs tūri ir Dievo stebuklas.

Jėzus pagal Zodiaką

Jei planetų jungties hipotezė teisinga (svarstant Žvaigždės pasirodymo klausimą atmesta), tuomet aiški ir tiksli Jėzaus gimimo diena – birželio 17 d., 2 m. pr. Kr. Kūdikėlio Zodiako ženklas – „Dvyniai“. Tačiau karaliaus Erodo, šioje istorijoje vaidinusio vieną iš pagrindinių „vaidmenį“, kūnas jau būtų „ataušęs“ prieš gerus du metus.

Labiau tikėtina supernovos hipotezė, skelbianti, kad Išganytojas galėjęs gimti 5 m. pr. Kr., kovo arba balandžio mėnesiais. Pagal zodiaką jis turėtų būti „Žuvys“, „Avinas“ arba „Jautis“.
Nekaltas prasidėjimas kaip partenogenezė

Šį aiškintiną reiškinį netyrinėsime kaip nekaltą gimimą (graik. parthenos (παρθενος) – nekaltas ir genos (γενεσις) – gimimas) ar kaip dievybių atsiradimo būdą mitologijoje. Tai nedažnai pasitaikantis reiškinys. Iškeltos įvairios teorijos, siekiant tai paaiškinti, tačiau galutinės išvados nėra.

Dažniausiai partenogenezė laikoma pranašumu evoliucinėse savisaugos lenktynėse prieš parazitus. Toks reiškinys tikrai pasitaiko gyvūno pasaulyje. Taip dauginasi vabzdžiai – iš neapvaisintos kiaušialąstės išsivysto patinai – tai būdinga skruzdėlių, bičių, verpečių pasaulyje. Taip pat vėžiagyviai ir moliuskai. Kai kurių rūšių ropliai – galingasis Komodo varanas (angl. Komodo dragon, lot. Varanus komodoensis) ir paprastasis smauglys boa (angl. Red-tailed Boa, lot. Boa constrictor) – gimsta be patino įsikišimo. Bent jau viena Niu Meksiko driežų rūšis (angl. New Mexico Whiptail, lot. Cnemidophorus neomexicanus) „išsiverčia“ apskritai be jokių patinų.

Tarp mūsų kolegų žinduolių, deja, taip besidauginančių nesutiksime, bent jau natūralioje gamtoje, nors laboratorijoje dirbtinis apvaisinimas ir pavyksta.

„Bet jei Mergelė Marija buvo Komodo drakonas, o tai niekur Naujajame Testamente nepaneigta – partenogenezė yra visiškai tikėtina“, - šmaikštauja „The Telegraph“ žurnalistas Tomas Chiversas.

Trijų karalių dovanos

Trys karaliai Kasparas, Merkelis ir Baltazaras pas gimusį Kristų užsuko su dovanomis.

Smilkalai - stipriai kvepiantys sakai iš burserinių (Burseraceae) šeimos medžių bosvelijų (lot. Boswellia) žievės. Senovės egiptiečiai juos naudojo 3-iame tūkstantmetyje pr. Kr.: sakus garinant buvo gaminami kvepalai, smilkalai deginti religinių apeigų metu, vartoti medicinoje, sumalti apdegę pelenai naudoti kaip „kosmetiniai pieštukai“ akims paryškinti.

Mira – aromatinė derva, naudojama smilkymui, išgaunami iš medžio Commiphora (lot.). Ji taip pat panaudojama smilkalams ir alternatyvioje medicinoje.

Auksas – taurusis metalas, žymimas Au (lot. aurum), eilės numeris 79. Žinomas kiekvienam. Dažniausiai naudojamas juvelyrikoje ir elektronikos gamyboje.

Parengta pagal „The Telegraph“