- lrt lt.inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Praėjus 40 metų po to, kai magnetinė juostelė visam laikui pakeitė bankininkystę, aukštų technologijų kreditinė kortelė pranašauja naują revoliuciją.
Kompanijos jau kuria įvairias kreditines korteles, galinčias kalbėti su jų savininku. Žadama, kad ant jų taip pat bus galima matyti sąskaitos likutį, rašo britų „Daily Mail“.
Kortelės, kurios JAV turėtų būti pristatytos jau šiais metais, turės plonyčius mikroprocesorius ir bus maitinamos baterijomis, kurių užteks maždaug trejiems metams.
Kompanijoms bandant kovoti su augančiais sukčiavimų mastais, kortelėje asmeninė informacija bus rodoma tik suvedus specialų apsaugos kodą.
Prieš kelerius metus Europa įvedė sistemą, kai atsiskaitant už prekes kortele reikia suvesti PIN kodą. Nuo to laiko apgavysčių smarkiai sumažėjo. Pavyzdžiui, Prancūzijoje su mokėjimo kortelėmis susijusių sukčiavimo atvejų dabar 80 proc. mažiau.
JAV pokyčiai vyksta daug lėčiau, iš dalies dėl to, kad žmonėms naujovės kelia nerimą, tačiau priežastis dar ir ta, kad pakeisti daugiau kaip 600 mln. visoje šalyje naudojamų kortelių nėra lengva.
Tačiau nedidelė kreditinių kortelių gamintojų grupė yra pasiryžusi pakeisti būdą, kuriuo amerikiečiai leidžia savo pinigus.
„Citibank“ pristatė naują 2G kortelę, kurioje yra programuojama magnetinė juostelė ir mygtukai, leidžiantys pasirinkti, ar ją naudoti kaip mokėjimo kortelę, ar išleisti sukauptus premijų taškus. Šiuo metu kortelė išbandoma ir jei viskas bus sėkminga, ji pasklis po visą šalį.
Kompanija „Mastercard“ neseniai išleido kortelę, ant kurios yra mažas LCD ekranas, rodantis vienkartinį kodą, kurį naudodamas klientas gali įsigyti pirkinį internete. Tai reiškia, kad net jei kreditinės kortelės duomenys pavagiami, be kodo kortele ką nors įsigyti bus neįmanoma.
Taip pat kalbama, kad kreditinių kortelių būtų galima visiškai atsisakyti, o jas pakeisti mažomis mikroschemomis mobiliuosiuose telefonuose, kuriomis naudojantis būtų galima atsiskaityti už prekes ir paslaugas.
Bankai, telefonų gamintojai, „Google“ ir „Apple“, kaip pranešama, kuria mobilaus mokėjimo sistemą, kuri remiasi trumpo nuotolio beviele technologija, leidžiančia prietaisams perduoti užkoduotus duomenis. Tačiau tokia technologija bus sukurta anksčiausiai po 5 metų, tad kreditinių kortelių kompanijos dar tikisi būti maždaug 1,7 mlrd. pasaulio žmonių, tokias korteles naudojančių, gyvenimo dalimi.
„Nors mobilieji mokėjimai yra ateitis, per vieną naktį stebuklingi telefonai visko nepakeis“, – portalui creditcards.com teigė Denveryje įsikūrusios kompanijos „Double Diamond Group“, konsultuojančios mokėjimų strategijos technologijas ir produktus kuriančias įmones, prezidentas Toddas Ablowitz.
Magnetinėse juostelėse galima saugoti tik apie 70 baitų informacijos. Palyginimui, kompaktiniame diske telpa 800 MB. Tokiai informacijai sutalpinti reikėtų apie 12 mln. kreditinių kortelių.
Naujas aukštų technologijų korteles kuria ir bendrovė „Dynamics Inc.“ Jos vadovas Jeffas Mullenas aiškina, kad apie magnetinės juostelės galą kalbama jau daugybę metų, tačiau tai vis dar labiausiai pasaulyje paplitusi mokėjimo sistema.
„Magnetinių juostelių skaitytuvai įrengti įvairiausiose vietose – kino teatruose, taksi, maisto aparatuose. Net ir Japonijoje, kur yra visa infrastruktūra ir jau keletą metų platinami telefonai, kuriais galima atlikti mokėjimus, tokie atsiskaitymai sudaro vos 1 proc. Europietiškos lustinės kortelės sudaro tik apie 10 proc. visų pasaulyje esančių mokėjimo kortelių“, – aiškino jis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Robotikos čempionate varžytis su rusais atsisakiusiems kauniečiams – miesto apdovanojimai28
Kauno jėzuitų gimnazijos robotikos komanda „LitBot“, pademonstravusi vertybinį požiūrį Italijoje vykusiame „FIRST Tech Challenge“ Europos čempionate ir atsisakiusi varžytis su rusais, sulaukė savo gimtojo miesto įvertinimo. Ka...
-
Parduotuvėse – atspausdinti patiekalai: ateityje tokio maisto atsiras vis daugiau30
Lietuvoje viename didžiųjų prekybos centrų jau galima įsigyti to, ką dauguma iš mūsų regėjome tik televizoriaus ekrane, – 3D spausdintuvu atspausdinto maisto. Šįkart konkrečiai lašišos. ...
-
CERN Baltijos šalių grupės vadove paskirta KTU mokslininkė B. Abakevičienė
Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN) įvykusiame kasmetiniame CERN Baltijos šalių grupės susitikime jo vadove vienbalsiai išrinkta Kauno technologijos universiteto (KTU) docentė, vyresnioji mokslo darbuotoja Brigita A...
-
Medicina tobulėja: melanomą atpažins ir per nuotrauką1
Medikams pastebint, kad odos ligų ir alergijų daugėja, mokslininkai sugalvojo, kaip užkirsti tam kelią taikant ankstyvą diagnostiką. ...
-
Rusų erdvėlaivis „Sojuz“ prisijungė prie TKS
Rusų erdvėlaivis „Sojuz MS-25“ pirmadienį sėkmingai prisijungė prie Tarptautinės kosminės stoties (TKS), praėjus keturioms dienoms po to, kai jo startas buvo atidėtas dėl techninės problemos, pranešė Rusijos kosmoso agentūra &bd...
-
Ėmėsi misijos veisti koralus laboratorijoje: ar tai išgelbės nuo išnykimo?
Ką turi bendro koralai prie Maldyvų, Indijos vandenyne, ir ūkanota Jungtinė Karalystė? Britų mokslininkai, užsidarę laboratorijose, pradėjo novatorišką veisimo programą – bandys išsaugoti koralus. Augins naujus vietoje tų, kurie...
-
Ispanijoje sustabdyta „Telegram“ veikla2
Vienas Ispanijos teisėjas nurodė sustabdyti internetinių pranešimų siuntimo paslaugą „Telegram“. Teisėjas nagrinėja transliuotojų iškeltą bylą dėl intelektinės nuosavybės pažeidimo. Viena vartotojų grupė sukritikavo jo...
-
„Roskosmos“: pirmoji baltarusių kosmonautė rusų erdvėlaiviu išskrido į TKS4
Pirmoji baltarusių kosmonautė Marina Vasilevskaja rusų erdvėlaiviu „Sojuz“ šeštadienį sėkmingai išskrido į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), pranešė Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“. ...
-
Būna ir taip: muzikos kūrėjui teko ginčytis su dirbtiniu intelektu3
Kad jau dirbtinis intelektas (DI) kuria dainas ir vaizdo klipus, kodėl jam neleidus sugalvoti ir klausimų. Pokalbis su dirbtinį intelektą muzikoje įvaldžiusiu Luku Keraičiu, kuris atsakinėjo į išties originalius, netikėtus DI klausimus. ...
-
JK teismas: kompiuterių mokslininkas C. Wrightas nėra bitkoinų kūrėjas
Jungtinės Karalystės teismas ketvirtadienį nusprendė, kad australų kompiuterių mokslininkas Craigas Wrightas (Kreigas Raitas) nėra Satoshi Nakamoto (Satošio Nakamoto): tokį slapyvardį naudojo kriptovaliutos – bitkoinų – kūrėjas, ...