Mokslininkai atrado 200 kilometrų pločio kraterį atokiame Australijos regione, kurį, kaip manoma, paliko didelis asteroidas, nukritęs ant Žemės prieš daugiau nei 300 mln. metų.

Australijos nacionalinio universiteto vizituojantis profesorius Andrew Gliksonas sakė, kad to asteroido skersmuo buvo 10-20 kilometrų ir kad jis buvo daug didesnis negu meteoritas, kuris sprogo virš Rusijos prieš savaitę.

Nors tas incidentas sukėlė smūginę bangą, kuri išdaužė langus tūkstančiuose pastatų ir sužeidė per tūkstantį žmonių Uralo mieste Čeliabinske, A.Gliksonas pažymėjo, kad asteroido smūgio Australijoje padariniai turėjo būti jaučiami visoje planetoje.

„Tai naujas atradimas, - A.Gliksonas trečiadienį sakė naujienų agentūrai AFP, pasakodamas apie smūgio zoną Pietų Australijos valstijoje esančiame Rytų Vorbertono baseine. - Ir iš tikrųjų stulbinama, kokio dydžio teritorija buvo sukrėsta. Dabar ji mažiausiai 200 kilometrų (skersmens) - taigi tikriausiai trečia didžiausia pasaulyje.“

Tame baseine rasta įrodymų, kad apie 30 tūkst. kvadratinių kilometrų teritorija pakito dėl kažkokio smūgio, kurį A.Gliksonas pradėjo tyrinėti, kai kitas mokslininkas parodė jam uolienų mėginių su neįprastais struktūros pakitimais.

„Po to daugelį mėnesių praleidau laboratorijoje, atlikdamas daug tyrimų mikroskopu, nustatinėdamas kristalų orientaciją, ... ir nustačiau, kad tos uolienos patyrė nežemišką smūgį arba sukrėtimą, - aiškino jis. - Susidūrėme su asteroidu, kurio skersmuo buvo bent 10 kilometrų.“

„Jo (smūgio) poveikis turėjo būti pasaulinis, o ne vien regioninis“, - pažymėjo mokslininkas.

Asteroidas paliko ne vien didžiulį kraterį, dabar palaidotą po daugiau nei trijų kilometrų nuosėdinių uolienų sluoksniu, bet ir tikriausiai paskleidė atmosferoje milžinišką kiekį dulkių ir garų, kurie veikiausiai ilgam užtemdė Žemės paviršių.

„Manome, kad tai dalis (asteroidų) spiečiaus. Manome, kad tai galėjo įvykti ... prieš maždaug 360 milijonų metų. Tuo metu įvyko keli kiti labai dideli smūgiai. Žinome, kad šie smūgiai sukėlė masinį (rūšių) nykimą“, - nurodė A.Gliksonas.

Nors praeitą savaitę Rusijoje nukrito stambus meteoritas, o tą pačią dieną labai arti Žemės praskriejo 45 metrų skersmens asteroidas 2012 DA 14, A.Gliksonas, dirbantis ANU Planetologijos institute bei Archeologijos ir antropologijos mokykloje, aiškino, kad dangaus kūnų, kurie dydžiu prilygtų Australijoje nukritusiam asteroidui, smūgiai Žemėje nepaprastai reti.

„Jie nukrenta kartą per keliasdešimt milijonų metų“, - nurodė mokslininkas, pridūręs, kad mažesnių meteoritų lietus mūsų planetoje įvyksta maždaug kartą per šimtmetį.

„Nemanau, kad mums reikia dėl to nerimauti - bent jau ne tiek, kiek turėtume nerimauti dėl branduolinių avarijų arba klimato pokyčių“, - sakė jis.