Šiomis naktimis Lietuvoje galima pamatyti retą reiškinį - nedideliame dangaus lauke išsidėsčiusios net keturios planetos - Marsas, Merkurijus, Venera ir Jupiteris.

„Šį reiškinį galima stebėti jau nuo gegužės pradžios, kai planetos išsidėstė maždaug 10 laipsnių skersmens lauke (tokio paties skersmens lauke išsidėsčiusios Didžiųjų grįžulo ratų žvaigždės, sudarančios vežimą (kaušą))“, - nurodo Jokūbas Sūdžius, Vilniaus universiteto Astronomijos observatorijos docentas.

Anot jo, Venera, Merkurijus ir Jupiteris arčiausiai vienas kito bus matomi gegužės 11-ąją ir 12-ąją.

„Tada jos viena nuo kitos bus atitolusios per 1-3 Mėnulio disko skersmenis. Marsas nuo šios grupės atitolęs maždaug per 5 laipsnius į Šiaurę“, - aiškino J. Sūdžius.

Vėlesnėmis dienomis Merkurijus ir Venera vis labiau atitols nuo Jupiterio į Šiaurę ir pasivys Marsą. Tuomet šios planetos užims dangaus plotą, kurio skersmuo - apie keturis Mėnulio diskus. O gegužės pabaigoje planetos jau gerokai atitols viena nuo kitos ir nebesudarys tokios kompaktiškos grupės.

„Šviesiausios planetos šioje grupėje Venera (minus 4 ryškis) ir Jupiteris (minus 2 ryškis). Jos turėtų būti gerai pastebimos švintančio dangaus fone. Merkurijų (nulinis ryškis) ir Marsą (apie 1 ryškį) pamatyti plika akimi švintančiame danguje neįgudusiam stebėtojui gali būti sunku“, - pabrėžė J. Sūdžius.

Jis taip pat nurodo, jog danguje virš Lietuvos šios planetos patekės tik pusvalandį prieš aušrą.

„Jas bus galima stebėti tol, kol patekės Saulė, t.y., mažiau nei pusvalandį. Per tą laiką jos pakils tik apie 5 laipsnius virš horizonto. Patekėjus saulei planetos paskęs išsklaidytoje dangaus šviesoje. Taigi norint jas pamatyti, teks keltis anksti, apie pusę penkių ryto, ir stebėjimams pasirinkti vietą, iš kurios būtų gerai matomas horizontas Rytų-Šiaurės Rytų kryptimi“, - patarė J. Sūdžius.

Čia galite peržiūrėti amerikiečių astronomų parengtą vaizdo „suflerį“, kaip lengviau atpažinti planetas priešaušrio danguje, tačiau Lietuvoje jų reikėtų dairytis arčiau horizonto.