Pagal gražius užmojus Lietuvoje 2010 m. ekologiniai ūkiai turėjo sudaryti 15 proc. visų ūkių. Šiuo metu ekologinių ūkių skaičius vos vos balansuoja ties 5 proc. riba. Ekologiškai ūkininkaujančiųjų manymu, viena iš priežasčių – ydingai susiklosčiusi viešųjų pirkimų praktika. Mat pagal Viešųjų pirkimų įstatymą konkursus laimi ekonomiškai naudingesni arba mažiausios kainos pasiūlymai.

Pasvalio rajone Daujėnų seniūnijoje ekologiškai ūkininkaujantys Vitalija ir Algimantas Morkūnai sako, kad jų ūkis paskutinį kartą viešųjų pirkimų konkurse dalyvavo prieš kelerius metus. „Viešųjų pirkimų konkursuose buvome pateikę ne vieną paraišką tiekti mokykloms, ligoninėms, vaikų darželiams savo ūkyje ekologiškai išaugintas morkas, burokėlius, kopūstus, bulves, tačiau nė vieno konkurso nelaimėjome, – pasakoja A. Morkūnas. – Šiuose konkursuose mažiausią kainą visada pasiūlo, nepabijosiu šiurkštesnio žodžio, atliekų tiekėjai. Tie, kurie pusvelčiui prisiveža  į Lietuvą trečiarūšių daržovių, išaugintų chemizuotuose ūkiuose, ir todėl konkursuose gali pasiūlyti neįsivaizduojamai mažą kainą, kuri nepadengtų net dalies išlaidų, reikalingų gerai produkcijai išauginti. Iš ekologiškai ūkininkaujančiųjų tuose viešųjų pirkimų konkursuose tik pasišaipoma.“

A. Morkūno manymu, beje, kaip ir didžiosios dalies ekologiškai ūkininkaujančiųjų, seniai laikas keisti Viešųjų pirkimų įstatymą ir  įteisinti lygsvarą tarp ekologinių ir intensyvaus ūkininkavimo ūkių. Ekologinių ūkių savininkai sako, kad viešųjų pirkimų konkursai tiekti daržoves ir vaisius mokykloms, ligoninėms turėtų vykti dviejose atskirose kategorijose: tai konkursai tarp ekologinių ūkių ir konkursai tarp intensyvios žemdirbystės ūkių. Tik tokiu atveju sveika lietuviška produkcija pasiektų švietimo ir sveikatos apsaugos įstaigas.

Nuogąstavimus, kad padarius tokią ekologinių ir intensyvios žemdirbystės ūkių takoskyrą neišvengiamai pakiltų ekologiškos produkcijos kainos, A. Morkūnas atmeta, nes konkursus laimėtų pasiūliusieji mažiausią kainą. Joks ekologinio ūkio savininkas, A. Morkūno teigimu, nesiimtų rizikuoti nepatekti į rinką siūlydamas nemotyvuotai aukštą daržovių ar vaisių kainą.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininko Sauliaus Daniulio manymu, ekologiška produkcija, skirta vaikams ir ligoniams, viešuosiuose pirkimuose privalėtų turėti neginčijamą prioritetą, kad jai netektų konkuruoti su pigia įvežtine produkcija. S. Daniulis sako, kad Lietuvoje turėtų būti inicijuotos ekologiškos produkcijos programos „Pienas vaikams“ ir „Vaisiai mokykloms“. Šiuo metu „žemdirbiškoji antklodė“, anot S. Daniulio, besąlygiškai tempiama į chemizuotos augalininkystės ūkių pusę, o Lietuva, sukūrusi popierinę 15 proc. ekologinių ūkių viziją, neturi net ekologinio ūkininkavimo strategijos.

Kas turėtų inicijuoti pokyčius ekologinio ūkininkavimo srityje? Žemės ūkio ministerijoje skėsčiojama rankomis: esą ministerija – ne visagalė, negali sudaryti pirmumo sąlygų ekologiškai  produkcijai plėtoti. Tačiau imtis iniciatyvos bent jau siūlant Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas ministerija tikrai galėtų. Ekologinio ūkininkavimo aktualijos dažniau galėtų rastis ir Seimo Kaimo reikalų komiteto darbotvarkėse.